„Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis premjero Algirdo
Butkevičiaus pavedimu nurodė Vidaus reikalų ministerijai (VRM)
sudaryti tarpinstitucinę darbo grupę, kuri iki 2015 metų gegužės
1 dienos pateiktų pasiūlymus Vyriausybei dėl valstybės politikos
kolektyvinių apsaugos priemonių valdymo srityje ir gyventojų
apsaugos tobulinimo“, – BNS informavo Vyriausybės spaudos tarnyba.
Anot Spaudos tarnybos, atstovus į darbo grupę pavesta paskirti
Aplinkos ir Krašto apsaugos ministerijoms bei Priešgaisrinės
apsaugos ir gelbėjimo departamentui.
VRM anksčiau siūlė įpareigoti, kad visi ateityje statomi
visuomeninės paskirties ir negyvenami statiniai apsaugotų gyventojus
nuo sprogimų karo atveju. Ministerija siūlė tai padaryti pavedant
Aplinkos ministerijai tikslinti statybos srities, teritorijų
planavimo teisės aktus bei Lietuvos statybos standartus ir techninius
reglamentus. Anot VRM, visuomeninės paskirties negyvenamais pastatais
laikomi administracinės, prekybos, maitinimo, transporto, garažų,
gamybos ir pramonės, sandėliavimo ir ūkio paskirties statiniai.
Tokie siūlymai atsirado po to, kai pernai spalį vykusio
Vyriausybės pasitarimo metu buvo priimtas protokolinis sprendimas,
kad karo Ukrainoje kontekste esami ir būsimi statiniai turėtų būti
labiau pritaikyti civiliams gyventojams slėptis nuo pavojų.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis,
šiuo metu Lietuvoje yra 1771 kolektyvinės apsaugos statinys. Juose
karo atveju galėtų būti saugoma apie 741 tūkst. šalies
gyventojų. Anksčiau Lietuvoje buvusių slėptuvių – bunkerių
tinklas yra išnykęs, nes bunkeriams išsaugoti ir išlaikyti nebuvo
skiriamos lėšos.
