Vilniaus apylinkės teismui perduota Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) ir Generalinės prokuratūros tirta byla dėl Pakruojo dvaro kompleksui remontuoti išleistų Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo pinigų.
Teigiama, kad didžiausią Lietuvoje dvaro pastatų kompleksą valdanti bendrovė „Pakruojo parkai“ ir jos pasamdyti statybininkai neatliko dalies darbų, bet kreipėsi į europinę paramą administruojančią Lietuvos verslo paramos agentūrą (LVPA) ir bandė gauti daugiau nei 32 tūkstančius eurų.
Pareigūnai Pakruojo dvaro valdytoją Giedrių Klimkevičių ir statybos darbus atlikusios įmonės vadovą apkaltino sukčiavimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu ir dokumentų klastojimu.
Devynis Pakruojo dvaro sodybos pastatus ir akmeninę tvorą turėjo sutvarkyti Vilniaus bendrovė „Micaras“, bet ji pasirašė subrangos sutartį su keliomis kitomis įmonėmis. Viena jų buvo sostinės statybų įmonė „Prof City“. Pareigūnai įtaria, kad subrangovas susitarė su paramos gavėju ir suklastojo atliktų darbų aktą.
Jame aptiktas įrašas, kad už 32 tūkstančius eurų buvo sumontuotos grindys, lubos ir sutvarkytos sienos keliuose Pakruojo dvaro sodybos pastatuose.
Išvadose teigiama, kad iš tikrųjų šių darbų niekas neatliko. „Apskritai šis projektas nėra užbaigtas, nes nėra statybos baigimo akto“, – sakė LVPA vyresnysis specialistas Deividas Petrulevičius.
Kad Pakruojo dvaro pastatų kompleksas būtų pritaikytas turizmui, buvo skirta daugiau nei 415 tūkst. eurų iš Europos regioninės plėtros fondo. Dar 40 proc. savų pinigų turėjo pridėti dvarą valdanti įmonė.
Įtarimas kilo ES paramos lėšas skirstančios LVPA darbuotojams, kurie gavo paramos gavėjo parašu patvirtintą atliktų darbų aktą ir šio akto pagrindu išrašytą sąskaitą faktūrą.
Europinė parama nebuvo išmokėta, nes pastebėta, kad netinkamai sutvarkyti dokumentai.
Buvo kreiptasi į pareigūnus, kad jie išnarpliotų šią istoriją. Ikiteisminį tyrimą atlikę FNTT tyrėjai išsiaiškino, kad ir europinę paramą gavusi įmonė, ir statybos darbus atlikęs subrangovas apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą.
Apskaičiuota, kad statybų bendrovė nedeklaravo daugiau nei 54 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamų sandorių ir į valstybės biudžetą nesumokėjo daugiau kaip 11 tūkst. eurų.
Pagal koncesijos sutartį Pakruojo dvarą valdantis G.Klimkevičius sakė, kad visa ši istorija – didelis nesusipratimas: „Mes jau kreipėmės į teismą, kad byla būtų sugrąžinta tyrėjams, nes ikiteisminis tyrimas atliktas netinkamai.“
Pasak valdytojo, prokuroro pareikštas kaltinimas yra nesuprantamas ir absurdiškas, nes per ikiteisminį tyrimą nesurinkta įrodymų, kad darbai vis dėlto buvo padaryti.
G.Klimkevičius teigė, kad tai gali įrodyti dokumentais: „Suprantu, kad europiniams projektams skiriama daugiau dėmesio, bet šiuo atveju peržengtos ribos. Man gaila sugaišto laiko, beprasmiškai išleistų valstybės ir mūsų pinigų.“
Pakruojo dvarasGiedrius KlimkevičiusFinansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)
Rodyti daugiau žymių
