Paryžiuje įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos
„Reporteriai be sienų“ sudarytame sąraše, kuris paskelbtas
ketvirtadienį, Lietuva aplenkė Ispaniją (33), Didžiąją
Britaniją (34), Prancūziją (38), Jungtines Valstijas (49), Italiją
(73), tačiau nusileido kaimyninėms Estijai (10), Lenkijai (18) bei
Latvijai (28).
Kaip ir pernai, pirmojoje sąrašo vietoje atsidūrė Suomija,
toliau sąraše rikiuojasi Norvegija, Danija, Nyderlandai ir Švedija.
Rusija sąraše šiemet įrašyta 152-oje vietoje. Pačioje
lentelės pabaigoje įtrauktos Kinija, Sirija, Turkmėnija, Šiaurės
Korėja ir Eritrėja.
Žiniasklaidos laisvės mažėja
Žiniasklaidos laisvė pernai
visame pasaulyje „drastiškai sumažėjo“, iš dalies dėl tokių
ekstremistinių grupuočių kaip „Islamo valstybė“ (IS) ir
„Boko Haram“, sakoma organizacijos „Reporteriai be sienų“ (Reporters Sans Frontieres, RSF) metinėje ataskaitoje, kuri buvo
paskelbta ketvirtadienį.
„Buvo bendras pablogėjimas, susijęs su labai skirtingais
faktoriais, su informaciniais karais ir nevalstybinių grupių,
veikiančių kaip naujienų despotai, veiksmais“, – sakė šios
Paryžiuje įsikūrusios organizacijos vadovas Christophe'as
Deloire'as.
RSF 2015 metų pasaulio žiniasklaidos laisvės indekse
deklaruojama, kad 2014 metais buvo įvykdyta 3 719 informacijos
laisvės pažeidimų 180-yje valstybių – aštuoniais procentais
daugiau nei 2013-aisiais.
Visos konfliktų Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje šalys kariavo
„baisų informacinį karą“, kai buvo tiesiogiai taikomasi į
žiniasklaidos darbuotojus siekiant nužudyti, sugauti ar spausti
skleisti propagandą, sakoma indekse.
Ir Sirijoje bei Irake veikianti IS, ir „Boko Haram“ Nigerijos
šiaurėje bei Kamerūne, ir nusikalstamos organizacijos Italijoje bei
Lotynų Amerikoje naudojo „bauginimą ir represalijas, kad
nutildytų žurnalistus ir tinklaraštininkus, kurie išdrįsta tirti
ar atsisako veikti kaip jų ruporai“, nurodo RSF.
Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose yra įsidėmėtinų
„juodųjų skylių“, kuriose „ištisus regionus kontroliuoja
nevalstybinės grupės (ir) kuriose nepriklausoma informacija
paprasčiausiai neegzistuoja“.
„Šventvagystės kriminalizavimas pavojų informacijos laisvei
kelia maždaug pusėje pasaulio šalių“, – sakoma ataskaitoje,
kurioje pažymima, kad religiniai ekstremistai kartais taip pat
persekioja žurnalistus ar tinklaraštininkus, kurie, jų nuomone,
nepakankamai gerbia jų dievą ar pranašą.
