2014 metų sausio 20-ąją Londono Vestminsterio magistrato teismo teisėjas Johnas Zani nutarė, kad Jungtinėje Karalystėje gyvenantys buvę „Snoro“ akcininkai Rusijos pilietis Vladimiras Antonovas ir Lietuvos pilietis Raimondas Baranauskas turi būti perduoti Lietuvai.
Tačiau buvę bankininkai, kuriuos Lietuvos teisėsauga kaltina pasisavinus bemaž pusės milijardo eurų vertės „Snoro" turto, su teisėjo J.Zani sprendimu nesutiko ir jį apskundė.
Vakar Londono aukštajame teisme dar kartą buvo išdėstytos jau ketvirtus metus besirungiančių dviejų stovyklų pozicijos.
Vardijo įspūdingas sumas
Lietuvos generalinės prokuratūros interesams atstovaujantis Johnas Hardy priminė, kad buvęs pagrindinis „Snoro“ akcininkas V.Antonovas ir banko valdybos pirmininkas R.Baranauskas kaltinami turto pasisavinimu ir finansiniu sukčiavimu stambiu mastu.
Šiuo metu apribotos abiejų įtariamųjų nuosavybės teisės į 230 milijonų eurų vertės turtą.
Teigiama, kad jie iš „Snoro“ sąskaitų į savo asmenines sąskaitas Šveicarijos ir Vokietijos bankuose perpumpavo 470 milijonų eurų ir 10 milijonų JAV dolerių. Tai vyko nuo 2008-ųjų rugpjūčio iki 2011-ųjų birželio.
Šioje byloje 39-erių V.Antonovas esą griežė pirmuoju smuiku, o 57-erių R.Baranauskas buvęs tik jo parankinis.
Anot J.Hardy, būtent „Snoro“ vadovai savo pačių rankomis sužlugdė penktąjį pagal dydį Lietuvos banką.
Kalbėjo apie slaptą grupę
Bet V.Antonovą ir R.Baranauską ginantis advokatas Johnas Jonesas vakar teisme tvirtino, kad prieš jo klientus vykdomas politinis susidorojimas – būtent todėl negalima jų atiduoti į Lietuvos teisingumo rankas, nes teismas Vilniuje bus šališkas.
„Ar teigiate, kad Generalinė prokuratūra buvo įsivėlusi į slaptą sąmokslą, kad sunaikintų V.Antonovą ir R.Baranauską?“ – advokato paklausė teisėjas P.Simonas.
„Tiesioginio sąmokslo nebuvo, bet prokuratūra jautė aiškų spaudimą persekioti „Snoro“ savininkus“, – atsakė J.Jonesas.
Anot advokato, būtent po prezidentės Dalios Grybauskaitės ir tuometės Lietuvos Vyriausybės raginimų Lietuvos centrinis bankas ir jo vadovas Vitas Vasiliauskas sukūrė „slaptą grupę“, kurios užduotis buvo žlugdyti „Snorą“.
Ta grupė ėmusi itin intensyviai tikrinti „Snoro“ veiklą. Pavyzdžiui, jam buvo apriboti skolinimai Rusijos kompanijoms.
„Bet ar tai nebuvo sveikos priemonės, kuriomis norėta sustiprinti visą Lietuvos bankininkystės sistemą?“ – teiravosi teisėjas.
J.Jonesas tvirtino, kad tikslas buvęs kitoks: užsmaugti „Snorą“, kurį D.Grybauskaitė buvo įvardijusi kaip nelietuvišką banką, nes pagrindinis jo akcininkas buvo Rusijos pilietis: „Lietuvos prezidentė leido suprasti, kad V.Antonovas buvo vos ne slaptasis Rusijos agentas, pasiųstas sugriauti Lietuvos bankų sistemos.“
Straipsniai siutino politikus
Advokatas teisėjams taip pat aiškino, kad D.Grybauskaitė ir premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujama tuometė Vyriausybė „Snorą“ žlugdė dar ir todėl, kad jis 2009-aisiais įsigijo 34 proc. „Lietuvos ryto“ grupės akcijų.
J.Joneso teigimu, D.Grybauskaitę ir A.Kubilių kritikuojantys dienraščio straipsniai taip įsiutino šiuos politikus, kad jie sukurpė politinio susidorojimo su „Snoru“ planą.
„Prezidentė ir Vyriausybė žvelgė į „Snorą“ kaip į grėsmingą instituciją. Valdžios veiksmai prieš banką ir „Lietuvos rytą“ buvo politiškai motyvuoti.
D.Grybauskaitė atvirai kritikavo finansines institucijas, kontroliuojančias žiniasklaidą“, – kalbėjo advokatas.
Teiravosi apie pažiūras
Londono teisėjams pasiteiravus apie V.Antonovo ir R.Baranausko politines pažiūras, J.Jonesas atsakė, kad abu jo klientai yra artimesni socialdemokratams.
Teisėjams atkreipus dėmesį, kad šiuo metu Lietuvos valdžioje yra socialdemokratų vadovaujama koalicinė Vyriausybė, advokatas pabrėžė, kad tai nedaug ką tereiškia.
Anot J.Joneso, antirusiškos nuotaikos Lietuvos politiniame gyvenime dabar tokios visa apimančios, kad vis vien kyla abejonių, ar Rusijos pilietis V.Antonovas gali tikėtis nešališko teismo Vilniuje.
Apeliacinio skundo nagrinėjimas Londono teisme turėtų būti baigtas šiandien, bet nebūtinai iškart bus paskelbtas sprendimas.
