Į redakciją kreipęsis 59-erių vyras pasakojo buvęs nustebintas, kai išgirdo darbdavio reikalavimą iš darbo išeiti neva savo noru.
Nustebino atskaitymai iš atlyginimo
Pasakodamas savo istoriją pašnekovas ne kartą akcentavo, kad siekęs palaikyti su darbdaviu kuo geresnius santykius, juo labiau suvokė, kad darbo vietą keisti sulaukus tokio amžiaus nėra lengva, bet su neteisybe taikstytis dar sunkiau.
„Juk kalbu apie pinigus, kuriuos pats uždirbau, neprašau nieko, kas man nepriklauso“, – pasakojimą pradėjo B.Liachnovičius. – „UAB „Magneta ir transportas“ įsidarbinau prieš metus, įmonėje daug darbo sąlygų klausimų buvo įprasta aptarti tiesiog žodžiu. Gaudamas atlyginimą pastebėjau, kad sumos mažesnės nei tos, kurios turėtų būti. Apie tai pasiteiravau savo vadybininko, kuris man atsakė, kad nuo kiekvieno reiso darbo užmokesčio man bus išskaičiuojama po 170 litų, kol ši suma pasieks 3000 litų“, – kalbėjo pašnekovas.
Ši suma, anot darbdavio, turi būti tam tikras fondas tam atvejui, jei darbuotojas padarytų žalą vairuojamam vilkikui, kurios neatlygina draudikas. „Prašiau darbdavio, kad tokie išskaičiavimai būtų kaip nors oficialiai užfiksuoti, bet atsakyta, jog kadangi vairuoju naują vilkiką, išskaičiavimai iš darbo užmokesčio atliekami vadovo nurodymu. Per pokalbį su vadovu jis teigė garantuojantis, kad jei taip nutiktų, jog tektų nutraukti darbo santykius ir aš grąžinsiu įmonei tvarkingą automobilį, šiuos pinigus – 3000 litų man grąžins“.
Pašnekovas pasikalbėjo apie situaciją su kitais įmonės vairuotojais, šie patvirtino, kad tokių atskaitymų iš atlyginimų taip pat būta, bet „jei nori dirbti, turi sutikti su darbdavio sąlygomis“.
Po atostogų – reikalavimas išeiti iš darbo
Įtartinos darbuotojui pasirodė ir darbdavio kalbos apie atostogų pinigių mokėjimą. „Sausio pradžioje su žmona nusprendėme pailsėti ir pasiteiravau, ar galiu pasiimti atostogų, darbdavys atsakė, kad jokių problemų, tik į mano klausimą, kada bus išmokėti atostogpinigiai, buvo atsakyta, kad kai grįšiu į darbą po atostogų, tada ir išsiaiškinsime, bet jų nesulaukiau iki šiol. Kai sausio 12-ąją sugrįžau į darbą, man buvo paaiškinta, kad mano vilkiku išvažiavo kitas vairuotojas. Tai normalu, juk automobilių prastova įmonei nenaudinga, bet mane šokiravo vadybininko žodžiai apie tai, kad jis nori, jog aš išeičiau iš darbo“, – pasakojo B.Liachnovičius ir pridūrė, kad vadybininkas pareikalavo, jog jis rašytų prašymą iš darbo išeiti savo noru.
Pašnekovas iš karto darbdaviui priminė, jog tokiu atveju jam turi būti grąžinti ir „užstato“ pinigai: „Paklausiau, kodėl turėčiau prašytis atleidžiamas savo noru, jei tai net nėra mano noras, o įmonė to reikalauja. Šiuo metu turiu nedarbingumo pažymėjimą, bet kai paklausiau darbdavio, ką man daryti, sakė, ateik ir pasikalbėsim. Esu suaugęs žmogus ir puikiai suprantu, po to, kai pasibaigs nedarbingumas, aš turiu kasdien eiti į įmonės biurą ir sakyti „Sveiki, aš atėjau į darbą“, bet juk mano darbas tai vairuoti vilkiką“, – liūdnai atsiduso pašnekovas.
B.Liachnovičius teigė, kad įmonėje buvo paisoma vairuotojų darbo poilsio režimo, bet atlyginimų darbuotojams tekdavo laukti po keletą mėnesių.
Įrašytame pokalbyje – darbdavių išsisukinėjimai
Vieną iš savo pokalbių su darbdaviais darbuotojui pavyko įrašyti. Portalas lrytas.lt pateikia ištrauką garso įrašo, kuriame girdėti vairuotojo ir vadybininko (redakcijai vadybininko vardas ir pavardė žinomi. – Aut. past.) pokalbis. Įrašo pradžioje girdėti, kaip vadybininkas pareiškia, kad šiuo metu vairuotojo aprūpinti darbu negali, ir užsimena, kad gal atsiras kitų variantų, ir pabrėžia, kad jo vietoje jau dirba kitas vairuotojas.
Vairuotojas: Kiek jūs man ketinate grąžinti pinigų?
Vadybininkas: Niekas taip pinigų neduoda, vairuotojas turi parašyti prašymą išeiti iš darbo, buhalterija viską paskaičiuos.
Vairuotojas: Bet kai jūs iš manęs išskaičiavote ir aš prašiau, kad kokį nors dokumentą, tai buvo atsakyta, kad niekas man jo neduos, o dabar kalbate apie paskaičiavimus... Iš manęs buvo išskaičiuoti pinigai neteisėtai, tai kiek iš tų trijų tūkstančių ketinate man grąžinti?
Vadybininkas: Dar kartą kartą sakau, tokia tvarka Lietuvos Respublikoje, vairuotojas parašo pareiškimą, buhalterija apskaičiuoja ir su vairuotoju atsiskaitoma.
Vairuotojas: Dabar jau norite remtis įstatymais, o kai atskaitėte, tai juk nebuvo teisėta...
Vadybininkas: Borisai, kokį čia spektaklį mums rengi?
Vairuotojas: Kodėl nenorite grąžinti man visos sumos?
Vadybininkas: Tau bus viskas sumokėta, rašyk prašymą, kaip tai daro kiti vairuotojai.
Vairuotojas: Savo noru?
Vadybininkas: Na, taip, o jei tu nenori, tai pažymėsim pravaikštas. Nori čia dirbti? Jeigu nori dirbti, tai be problemų – dirbam.
Vairuotojas: Tai kodėl anksčiau sakėte, kad negaliu čia dirbti, o dabar jau galiu? Esu pasiruošęs ieškoti kompromiso...
Vadybininkas: Dabar turi nedarbingumą?
Vairuotojas: Taip.
Vadybininkas: Tai pakalbėkim, kad grįši.
Apie 40 minučių trunkančio pokalbio metu darbuotojas net keletą kartų pakartoja, kad yra pasirengęs ieškoti kompromiso ir nori susitarti su darbdaviu gražiuoju, tačiau jokių konkrečių atsakymų į savo klausimus nesulaukia.
Darbdavys neigia, kad buvo atskaitomi pinigai
Naujienų portalui lrytas.lt susisiekus su UAB „Magneta ir transportas“ vadovu Jaroslavu Iglinskiu, šis tikino, jog B.Liachnovičius įmonėje tebedirba.
Į klausimą, ar darbdavys vairuotojo darbu buvo patenkintas, įmonės vadovas sakė: „Viskas buvo gerai“, o paprašius patikslinti, kodėl vairuotojui buvo užsiminta apie atleidimą, įmonės vadovas sakė: „Šiuo metu turime daug kitų vairuotojų ir niekas jo atleisti nesiruošia. Turime dešimt automobilių ir vairuotojų, tad kiekvieną darbuotoją norime išbandyti.“
B.Liachnovičius įmonėje dirba apie metus ir paklaustas, ar šis laikotarpis nėra pakankamas darbuotojo išbandymui, J.Iglinskis sakė: „Kiek žinau, šiuo metu šis darbuotojas turi nedarbingumo pažymėjimą, o reikia leisti pabandyti ir naujiems darbuotojams. Būta su B.Liachnovičiumi tam tikrų nesutarimų, jam buvo duotos kelios pastabos dėl automobilio ir jo įrangos priežiūros. Minėtas darbuotojas porą kartų rašė pasiaiškinimus.“
Įmonės vadovas užsiminė, kad vairuotojas pastarojo reiso metu krovinio iškrovimo vietoje sukėlė konfliktą su krovinio gavėju ir dėl to įmonė gavo finansinę pretenziją.
J. Iglinskis, paklaustas, ar siūlė darbuotojui savo noru išeiti iš darbo, teigė: „Aš taip nesakiau“, o paprašytas patvirtinti, kad įmonėje kaupiamas „žalų fondas“, buvo kategoriškas: „Tikrai ne.“
Jei faktai pasitvirtins – pažeidimai šiurkštūs
Valstybinės darbo inspekcijos Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus specialistas Jonas Gricius patvirtino, kad B.Liachnovičius jau kreipėsi į Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją.
„Darbuotojas pasielgė teisingai kreipdamasis į mus ir jo skundą nagrinėsime, jei pateikta informacija pasitvirtins – tai šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai. Būtinai bendrausime su darbdaviu ir sieksime išklausyti abi puses“, – teigė jis.
Į klausimą, ar tokiu atveju, jei darbdavys neigia, kad buvo darbuotojui iš atlyginimo išskaičiuojami pinigai, yra darbuotojui galimybių įrodyti kitaip, pašnekovas atsakė: „Aiškinsimės faktines aplinkybes, tikrinsime ne tik finansinės apskaitos dokumentus, bet ir kitus netiesioginius faktinius įrodymus.“
Anot J.Griciaus, jei atskaitymo faktas pasitvirtins, tai neabejotinai bus galima laikyti neteisėta rinkliava: „Tokias intervencijas į darbuotojo darbo užmokestį gina įstatymai. Situacija bus išnagrinėta ir priimtas sprendimas per vieno mėnesio laikotarpį.“
J.Gricius teigė, kad šiuo metu iš gabenimo kompanijų darbuotojų sulaukiama daug skundų. Dažniausiai tai prašymai tirti situaciją dėl neteisėtų atskaitymų iš atlyginimų, neapmokėtų viršvalandžių ar vengimo atsiskaityti nutraukiant darbo santykius.
