Nusikaltėlių gaujos gyvuoja dešimtmečius, o jas persekiojantys pareigūnai nuolat keičiasi.
Kauno Daktarų grupuotę pareigūnai pradėjo persekioti dar tuomet, kai kovos su organizuotu nusikalstamumu tarnyba tik kūrėsi. Šią tarnybą prieš 26 metus įsteigęs A.Sadeckas iki šiol stebi, kaip jo įpėdiniai renka įkalčius prieš garsiausius Lietuvos nusikaltėlius.
Nepriklausomos Lietuvos kriminalinės policijos įkūrėjas nusprendė paskatinti aktyviausiai su organizuotomis grupuotėmis kovojančius pareigūnus ir įsteigė savo vardu pavadintą premiją.
Ji bus teikiama kasmet balandį. Šį mėnesį 1989 metais buvo įkurta kelis kartus pavadinimą keitusi Organizuotų nusikaltimų tyrimo valdyba.
Kaip per tą laiką pasikeitė nusikaltėlių grupuotės ir kriminalistų darbas, 65 metų A.Sadeckas papasakojo „Lietuvos rytui“.
– Kodėl nusprendėte įsteigti savo vardu pavadintą premiją?
– Kaip šios tarnybos įkūrėjas, jaučiu pilietinę ir profesinę pareigą tai padaryti. Premiją įsteigiau labdaros pagrindu. Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybą iki šiol laikau elitine policijos tarnyba.
Šios tarnybos pareigūnai pasižymi profesionalumu, kompetencija, atsidavimu darbui. Jos veikla turi didžiulę reikšmę visuomenės, net nacionaliniam saugumui.
Ši premija pareigūnams bus ne tik paskatinimas, bet ir įrodymas, kad jų nepamiršta visuomenė, nes aš jau nebesu pareigūnas. To dėmesio jiems trūksta, o jie tikrai daro didelį darbą.
Manau, kad šiuos pareigūnus ne visada įvertina ir valdžia. Jei jie sutriuškina kokią grupuotę, manoma, kad toks jų darbas. O tas darbas tikrai sunkus ir sudėtingas. Atsigręždamas į šią tarnybą, noriu toliau tęsti ir jos istoriją.
– Jums teko pradėti nuo nulio, tačiau dabartiniams pareigūnams reikia pergudrauti moderniomis technologijomis besinaudojančius nusikaltėlius. Kam sunkiau?
– Tuomet mūsų buvo tik kelios dešimtys. Vidaus reikalų ministerijoje buvo įsteigtas 6-asis skyrius, vėliau tapęs Organizuotų nusikaltimų tyrimo biuru.
Šie skyriai veikė didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Vėliau Vytautas Grigaravičius savo iniciatyva tokį skyrių įkūrė Alytuje.
Pagal pareigūnų skaičių pirmosios tarnybos net neįmanoma sulyginti su dabartinėmis pajėgomis.
Neįmanoma palyginti ir techninių priemonių. Smarkiai pasikeitė ir teisinė bazė. Dabar galime tik pasidžiaugti, kad turime operatyvinės veiklos ir kitus įstatymus.
Kol jų nebuvo, kaltei įrodyti reikėjo įdėti kur kas daugiau pastangų.
Tačiau prisimenu laiką, kai buvo manoma, kad organizuoto nusikalstamumo Lietuvoje nėra, ir ši tarnyba buvo išvaikyta. Tas išvaikymas pareigūnams davė naują įkvėpimą, bet naują įkvėpimą pajuto ir organizuotos grupuotės.
– Ar dar palaikote ryšius su organizuotus nusikaltimus tiriančiais pareigūnais, kaip vertinate jų darbą?
– Ne kartą teko bendrauti su šiai tarnybai vadovaujančiais komisarais. Esu sužavėtas jų požiūrio ir supratimo. Mes pasėjome nedidelį grūdelį, o jis virto labai stipria ir efektyvia tarnyba.
– Už kokių nusikaltimų ištyrimą skirtumėte premiją tarnybai, kuriai vadovavote jūs pats?
– Tų istorijų buvo nemažai. Aš džiaugiuosi, kad mes pradėjome judinti garsiąją Daktarų grupuotę ir kad mūsų darbą perėmę pareigūnai sugebėjo šį darbą efektyviai ir rezultatyviai užbaigti.
Aš vis sakau, kad organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnyba buvo skaldoma, daužoma, dešimtis kartų keitėsi jos darbuotojai, o nusikaltėliai išliko stabilūs. Daktarų, Gaidjurginių ir kitų grupuočių pavadinimai buvo žinomi dešimtmečiais, o pareigūnai vis keitėsi.
Džiaugiuosi, kad šiandien dirba pareigūnai, gerai išstudijavę grupuočių veiklą, ir jiems netrūksta nei pajėgų, nei atkaklumo.
