Virtualus separatizmas gamina Lietuvos išdavikus

2015 m. vasario 6 d. 21:23
Evelina Valiuškevičiūtė
Rusijos  informaciniame kare suaktyvėjo veiksmai, kurie vadinami virtualiu separatizmu. Kuo jis ypatingas? Ekspertai teigia, kad tai vienas iš informacinių karų ėjimų,  išsiskiriančių aktyviu raginimu realiai burtis ir veikti.
Daugiau nuotraukų (1)
Generalinė prokuratūra ketvirtadienį pranešė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimų nusikaltimų Lietuvos nepriklausomybei, teritoriniam vientisumui ir konstitucinei santvarkai socialiniame tinkle „Facebook“ sukurtoje paskyroje „Vilniaus liaudies respublika“.
Reikalauja žaliųjų žmogeliukų
Jį ir galima vadinti virtualaus separatizmo puslapiu, mat rusų ir lenkų kalbomis „Vilniaus Liaudies Respublika“ pavadintos paskyros administratoriai reikalauja „į Vilniaus regioną įvesti Lenkijos „žaliuosius žmogeliukus“ ir surengti ten referendumą tarp vietinių gyventojų“.
Tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius, kurie numato atsakomybę už antikonstitucinių grupių ir organizacijų kūrimą bei veiklą bei už viešus raginimus pažeisti šalies suverenitetą. Už tokius veiksmus numatomos bausmės gali siekti iki 10 metų kalėjimo.
„Pagaliau. Nežinau, ar buvo sureaguota labai greitai, nes tie puslapiai atsirado ne tuomet, kai parašė žiniasklaida. Tokia erdvė turėtų būti kontroliuojama ir tokios grėsmės identifikuojamos, bet mūsų valstybė tokių pajėgų neturi. Gerai, kad praėjus daugiau kaip savaitei rastas teisinis pagrindas pradėti konkrečius teisinius veiksmus prieš tokius kurstytojus“, – įsitikinęs gynybos ekspertas Aleksandras Matonis.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Arvydas Anušauskas pripažįsta, kad tokie puslapiai – informacinio karo dalis, tik dabar geriau matoma kita jo forma.
Virtualus separatizmas skatina veikti
„Mano supratimu, dabar pereita į naują etapą – kuriami virtualūs puslapiai, kurie skatina tautinę nesantaiką ir separatizmą. Šie puslapiai skirti ne tik informuoti apie kitokias idėjas, bet ir ragina imtis veiksmų. Galima sakyti, kad anksčiau informacinis karas buvo abstraktesnis, o dabar įgaunami konkretūs pavidalai, nesvarbu, kad jie kol kas įtraukia labai mažai žmonių“, – sakė A.Anušauskas.
Dabar sukurtuose puslapiuose skleidžiamos idėjos skirtos ne tik apmąstymams, bet ir ragina susiburti bei veikti. Be to, kuriamos grupės darosi uždaresnės, nepriima bet kokių lankytojų, o informacija dalijasi tarpusavyje.
„Vertinu tai, kaip šiek tiek kitokį pobūdį įgaunančias priemones, nes atsiranda tam tikrų konspiracijos požymių“, – sakė A.Anušauskas.
„Iš esmės, „Facebook“ „respublikų“ puslapiai, kuriuose konkrečiai kalbama apie Lietuvos, Latvijos teritorinius neramumus, kad ir virtualius, kelia nerimą. Nes visa tai jau kažkada matėme kalbėdami apie Krymą ir Rytų Ukrainą. Žinome, kad tie patys Donecko separatistai turėjo savo „atstovybę internete“ ir ten deklaravo savo siekius tada, kai dar niekas nekalbėjo apie jokias karines invazijas į Ukrainą ir konkretų Rusijos palaikymą“, – teigė A.Matonis.
Jis ragina nepamiršti, kad Rusija organizuodama informacinį puolimą nesinaudoja vienu ar keliais scenarijais.
„Akivaizdu, kad tarp tų žmonių, kurie dėlioja informacinio karo manevrus, yra ne tik kompiuterinių technologijų, bet ir psichologijos ekspertų, neurolingvistinio programavimo ekspertų, žinančių, kokiais kodais lengviausia naudotis norint pritraukti susidomėjimą ir bendraminčių palaikymą“, – sakė A.Matonis.
Protestų kritinės masės nesutelkia
Be to, Kremliaus ruporai ypač nori išnaudoti protesto potencialą, tačiau jiems ne itin sekasi. Mat norima suburti masyvius ir stiprius protestus, atstovaujančius tai pačiai tautinei ar socialinei grupei. Bent jau kol kas tai panašėja ne į stiprų judėjimą, o į farsą.
„Jeigu prisimintume mitingą prie JAV ambasados, tai viskas išeina gana komiškai“, – pastebėjo A.Anušauskas.
Informacinio karo formos tobulėja, tad, be humoro, kurį buvo galima pastebėti iš pradžių, naudojama vis daugiau hiperbolizuotų vaizdinių. Pavyzdžiui, dažnai kartojama, kad „Rusai kalti“, „Putinas už viską atsakingas“ ar „Rusai puola“. Be to, tokiu pavadinimu prieš kelias dienas buvo sukurtas ir pagaulus kelių minučių filmukas, kurio pagrindinė mintis – perdėta paranoja dėl Rusijos rengiamo informacinio karo.
„Reikia pripažinti, kad propagandos kūrėjai per kelerius metus patobulėjo“, – pabrėžė Seimo narys.
„Rusai puola“ manipuliacija gerai žaidžia ir interneto svetainių (blogų) kūrėjai. „Toje pačioje Rusijoje blogeriai yra labai populiarūs ir aktyvūs, jie – vieni pagrindinių visuomenės nuomonės formuotojų. Blogai plačiai naudojami ir Ukrainoje, o Lietuvoje vyrauja „Facebook“, kuriame galima sukelti didesnį atgarsį“, – kalbėjo A.Anušauskas.
Vienas iš tokių interneto puslapių, kuriame informacija pateikiama taip, lyg įprastame naujienų portale, yra ldiena.lt. Bet užmetus akį  paaiškėja, kad tai tėra tik vieno žmogaus kūryba, kuris, beje, gerokai užsivertęs darbu, nes straipsniai įkeliami net vidury nakties.
Pavarčius šio puslapio turinį akivaizdu, kad labai paprasta valdyti ne itin kritiškai mąstančius ar piktus, Lietuvos valdžia nepatenkintus žmones. Tarkime, kai kuriuos straipsnius komentuoja žmonės, kurie socialiniuose tinkluose savo darbovietę nurodę Lietuvos krašto apsaugos ministerijoje (KAM), nors toks asmuo KAM niekada nedirbo. Taip pat nurodomi informacijos šaltiniai, kaip propagandinis „Russia Today“.
A.Matonio teigimu, tokiuose puslapiuose ir panašiose grupėse iš pradžių esama valdžia kritikuojama dėl energetikos ar socialinės politikos.
„Pasiekus kritinį visuomeninio nepasitenkinimo į tašką, galima staigiai pereiti jau prie separatizmo temų“, – sakė A.Matonis.
RusijaUkrainainformacinis karas
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.