Domėtis, kur norite studijuoti, reikia bent jau nuo devintos klasės. Ypač jei ketinate vykti studijuoti svetur. Šitaip pataria užsienio kalbų mokyklų ir įmonių, kurios tarpininkauja stojant į užsienio aukštąsias mokyklas, atstovai.
„Tai ne iš Kauno į Vilniaus nuvažiuoti. Labai dažnai išgirdę apie universitetą Londone visi pamano, kad tai labai geras universitetas. Dažnai tai būna klaidinga nuomonė. Geri universitetai neretai būna įsikūrę ne sostinėje. Reikia skirti labai daug laiko renkantis kur mokytis“, – sakė įmonės „Baltic Council“ išsilavinimo konsultantė Daiva Siautilaitė.
Be to, užsienio universitetai įspėja, kad, tarkim, Anglijoje, gyventi yra labai brangu, tačiau lietuviai kiek tai ištuština kišenę, supranta tik jau įsikūrę svetur.
Patarimus konsultantai dalija vasario 5-7 dienomis Vilniuje „Litexpo“ vykstančioje parodoje „Studijos 2015“.
Vykti svetur nebaigus mokyklos?
Anglų kalbos akademija „Ames“ pataria, rengiantis studijuoti Anglijos ar kitose angliakalbėse šalyse, prieš tai metus ar porą pasimokyti tos šalies bendrojo lavinimo mokykloje – tai yra, išvykti, tarkim, Lietuvoje baigus dešimtą klasę.
„Paprastai tie, kurie išvyksta Anglijoje pabaigti bendrojo lavinimo mokyklos, paskui stoja į penkis geriausius pagal reitingus tos šalies universitetus“, – ankstesnių metų patirtimi dalijosi „Ames“ generalinė direktorė Eglė Kesylienė.
Ji pabrėžė, kad tam nepakanka vien gerai mokytis. Tiek užsienio bendrojo lavinimo mokyklos, tiek universitetai, labai vertina, kai mokinys užsiima užklasine veikla. O tai ne tik krepšinio ar futbolo treniruotės. Kur kas palankiau žiūrima į tą mokinį, kuris užsiima savanoryste.
Tarkim, vienas lietuvis labai norėjo Anglijoje studijuoti civilinę inžineriją. Veiklus mokinys, dar mokydamasis bendrojo lavinimo mokykloje, įkūrė debatų klubą, kuriame buvo daug diskutuojama politikos temomis, taip pat įsiprašė į vieną gamybos įmonę atlikti praktikos.
Gyrė šiuolaikinius mokinius
Nuo nepriklausomybės pradžios veikiančios anglų kalbos akademijos darbuotojai lygina: pastaraisiais metais jauni žmonės vis ryžtingesni, savarankiškesni, daugiau skiria dėmesio mokymuisi.
„Jie žino, kad reikės konkuruoti dėl studijų ar vėliau dėl darbo vietos ne tik su lietuviais, teks kovoti su kitų šalių bendraamžiais, o tai reiškia ir kad nebepakanka mokėti vieną užsienio kalbą, reikia dviejų. Nebepakanka žinoti, kad nori studijuoti ekonomiką, bet reikia ir būti projektą įvykdžiusiam ar net padirbėjus kokioje nors įmonėje po pamokų“, – pasakojo E.Kesylienė.
Tarptautinės patirties dar mokyklos suole jau siūlo ir Lietuvos gimnazijos, kuriose yra bakalaureato klasės.
Moku pinigus, bet nepriima mokytis?
Kiek atsieina Anglijoje baigti paskutines bendrojo lavinimo mokyklos klases?
Anot „Ames“ direktorės, metų mokslai svetur atsieina nuo 10 tūkst. eurų – į tai įskaičiuota ir pragyvenimas.
„Tačiau ne viską lemia pinigai. Kartais tėvai nesupranta: moku pinigus, o mokykla Anglijoje mano vaiko nepriima? Žinoma, kad nepriima, jei vaiko mokymosi rezultatai ne tokie geri, jei jis nėra iniciatyvus“, – vardijo E.Kesylienė.
Ko studijuoti vyksta lietuviai?
Įmonė „Baltic Council“ konsultuoja mokinius dėl studijų 124 Anglijos universitetuose. Kaip sakė šios įstaigos darbuotoja Daiva Siautilaitė, šiuolaikiniai abiturientai – guvūs ir patys susiranda daug informacijos internete, tiesa, kartais suklysta pasirinkdami ne bakalauro studijas, o tiesiog kursus. Tokiu atveju tenka laukti dar metus.
Kiek kainuoja studijos Anglijoje? Iki 9 tūkst. svarų per metus, tačiau galima pasiimti lengvatinę paskolą, kurią grąžinti turi jau pradėjęs dirbti ir uždirbti nemenkus pinigus.
Kaip sakė „Baltic Council“ atstovė D.Siautilaitė, tarp lietuvių populiariausia pastaraisiais metais vykti studijuoti informacinių technologijų, taip pat biomediciną, genetiką, ekonomiką, finansus, daugėja tų, kurie Anglijoje nori studijuoti inžineriją.
„Lietuviai – puikūs mokiniai. Jie gauna teigiamus atsakymus iš tokių garsių universitetų, kaip Jorko, Kento, Ekseterio, Voriko (angl. University of Warwick), Sario (Surrey), Birmingemo, Notingemo, Lankasterio universitetų.
