Po tragedijos laikinoji mergaitės globa skirta tąsyk per stebuklą išsigelbėjusiai žuvusiosios seseriai.
Tačiau dukrą nori išsivežti ir auginti jos tėvas pakistanietis, turintis Olandijos pilietybę.
Civilinę bylą dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo trečiadienį pradėjo nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismas.
Jau kalba lietuviškai
Kraupi nelaimė nutiko, kai 25 metų L.Šiokytė su draugu olandu Misheliu ir dukra Fatima praėjusią vasarą atvažiavo į Lietuvą pas tėvus atostogų.
Po laidotuvių Linos dukrą ėmė globoti sesuo Dovilė Vaitkevičienė. Iš pradžių buvo nelengva – mergaitė kalbėjo tik olandiškai. Dabar ji jau čiauška lietuviškai, lanko vaikų darželį.
Poros santykiai nesusiklostė
Tik baigusi mokyklą Lina susipažino su gerokai vyresniu Mohametu Tazulu Islamu iš Olandijos ir išvyko pas jį gyventi.
Poros santykiai nebuvo itin geri, niekas nepasikeitė ir gimus dukrai.
„Lina guodėsi, kad jis – negeras žmogus, visai ne toks, koks atrodė iš pradžių. Ji su juo išsiskyrė, bet liko gyventi Olandijoje – išmoko anglų, olandų kalbas, dirbo pardavėja.
Po kiek laiko susipažino su Misheliu. Nuo tada viskas ėmė klostytis gerai. Mishelis mylėjo jos mergaitę, Lina jautėsi laiminga“, – pasakojo dukros netekęs Pranas Šiokys.
Jis naujajam dukros draugui negailėjo gerų žodžių, nors su juo pats nesusišnekėdavo. Lina visada mielai pabūdavo vertėja.
L.Šiokytės artimieji net neįsivaizduoja, kad Fatima galėtų gyventi ne Lietuvoje – ji čia turi daugybę mylinčių giminaičių.
Šiokių šeimoje iš viso buvo devyni vaikai, dabar liko septyni. Žuvo Lina, o prieš keletą metų – jos brolis.
Ilgai nematė savo dukros
Trečiadienį M.T.Islamas į Klaipėdos apylinkės teismą atvyko kartu su jauna panevėžiete Dalia Penkauskaite. Jie atsinešė lopšyje miegančią poros mėnesių dukrą.
„Aš myliu savo dukrą Fatimą ir sieksiu, kad ji būtų su manimi. Be to, mergaitė – Olandijos pilietė. Jau daugiau kaip 20 metų gyvenu Olandijoje, turiu savo verslą, žmoną, dukrą.
Kai Lina mirė, stengiausi susisiekti su Fatima, tačiau Dovilė trukdė.
Žinau, kad dukra sakydavo, jog nori kalbėti su manimi, kad jai manęs trūksta, bet Dovilė spaudė ją psichologiškai ir neleido mums susitikti. Jie norėjo pinigų, aš turėjau sumokėti, kad pasimatyčiau su Fatima.
Kreipiausi į Olandijos ir Lietuvos vaikų teisių apsaugos tarnybas ir pagaliau prieš savaitę išvydau savo vaiką. Mes buvome kelis kartus susitikę po valandą.
Galėčiau įrodyti, kaip ji manęs išsiilgo, kaip mes vakar „Akropolyje“ su ja žaidėme. Viską nufilmavau. Mano vaikas nori būti su manimi ir aš noriu būti su juo“, – trečiadienį kalbėjo M.T.Islamas.
Jis piktinosi, kad Linos artimieji mergaitei daro neigiamą įtaką, pristato jį kaip blogą žmogų.
Teigiama, kad Fatimos tėvui Olandijoje buvo pateikti įtarimai dėl prekybos žmonėmis. Esą dėl to buvo apribotos tėvystės teisės.
„Tyrimas nutrauktas, viskas baigta.
Aš nekaltas, matote, aš čia. Jei būtų kitaip, ar gaučiau leidimą išvažiuoti iš savo šalies? Nebeturiu jokių problemų. Matote, aš kalbu lietuviškai, aš myliu Lietuvą. Noriu būti laimingas su savo vaiku“, – angliškai aiškino jis, įterpdamas vieną kitą lietuvišką žodį.
Vaikai – trijose šalyse
51 metų vyras teigė, kad turi keturis vaikus ir vieną žmoną, su kuria trečiadienį buvo teisme. Jis pridūrė, kad yra ne musulmonas, nors jo pavardė – Islamas, o krikščionis.
Su D.Penkauskaite jį sieja bažnytinė santuoka.
Moteris pasakojo, kad su Mohametu susipažino prieš dvejus metus, kartu gyvena Olandijoje, Lelistado mieste.
Vyras vadovauja logistikos įmonei, verslas sekasi gerai, jie įsikūrę dideliame name, turi 4 prabangius automobilius.
D.Penkauskaitės teigimu, vyras puikiai sutaria su Vokietijoje gyvenančia moterimi, kuri augina du jų vaikus – 15-metę dukterį ir 14-metį sūnų, dažnai juos aplanko.
„Aš Liną pažinojau, su ja bendraudavome. Jie su Misheliu kartais atvažiuodavo pas mus į svečius. Mano vyrui tuomet buvo skirta viena valanda per dvi savaites bendrauti su dukra Fatima, bet Lina kartais pati ją atveždavo, jei jai reikėdavo dirbti ar kur nors išvažiuoti. O Mishelis buvo labai pavydus, jis bijojo, kad Lina vėl neįsimylėtų Fatimos tėvo“, – pasakojo D.Penkauskaitė.
Ji tikino, kad mielai augintų Fatimą ir ją mylėtų.
Jos neseniai gimusi dukra turi dvi pilietybes – Olandijos ir Lietuvos.
Dėl mergaitės – dvi bylos
„Mes pateikėme ieškinį dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo ir tolesnio vaiko globos nustatymo. O šiandien išgirdome, kad atsakovas – M.T.Islamas Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą dėl vaiko pagrobimo ir grąžinimo tėvui pagal Hagos konvenciją.
Klaipėdos apylinkės teismas savo bylos nesustabdė, nes šią naujieną taip pat išgirdo tik šiandien.
Nei mes, nei teismas nežinome, kokios ten pateiktos aplinkybės, remiamės tik faktais, gautais iš Olandijos Centrinės įvaikinimo ir vaiko globos įstaigos.
Olandijoje, kaip ir Lietuvoje, abu tėvai turi vienodas teises į vaiką. Bet motinai žuvus tėvas nepateikė jokio prašymo dėl vaiko grąžinimo, nors apie tragediją jam buvo pranešta iškart“, – aiškino D.Vaitkevičienės gynėja Vida Šeikienė.
Po L.Šiokytės mirties M.T.Islamas savo šalyje laiku nesikreipė dėl vaiko globos, todėl šias teises pagal Hagos konvenciją perėmė Olandijos tarnybos.
Po trijų mėnesių šie apribojimai baigėsi, o kadangi vaikas tuo metu buvo Lietuvoje, pasak advokatės, Olandijos vaikų globos tarnybos „neįžvelgė pagrindo kištis į šią istoriją“.
Advokatės manymu, situacija sudėtinga. Mergaitė puikiai prigijo Lietuvoje, gerai kalba lietuviškai, yra labai mylima ne tik savo tetos, senelių, bet ir visos didelės giminės, čia jai nieko netrūksta.
Gynėja pastebėjo, kad M.T.Islamas painiojasi, kiek turi vaikų.
Vienuose dokumentuose nurodo keturis, kituose – penkis.
Klaipėdos apylinkės teisme siekiama laikinąją mergaitės globą pakeisti nuolatine.
V.Šeikienės manymu, jei Klaipėdos apylinkės teisme bus paskelbta D.Vaitkevičienei palanki nutartis, nagrinėti dar vieną bylą Vilniuje taps beprasmiška.
M.T.Islamas įsitikinęs, kad Klaipėdos byla turi būti sustabdyta, kol nebus paskelbtas sprendimas Vilniuje.
Nuo elektros galėjo žūti abi seserys
Tragedija Šilalės rajono Gatautiškės kaime nutiko pernai liepos 28 dieną apie 15 valandą. Olandijoje 7 metus gyvenusi L.Šiokytė su draugu Misheliu atvyko paviešėti į Lietuvą. Aplankyti senelių kartu atvažiavo ir Linos penkiametė dukra Fatima.
Pora planavo Lietuvos kaime praleisti visas atostogas – tris savaites. Tačiau jos truko tik tris dienas, o po savaitės moteris buvo palydėta į amžinojo poilsio vietą Požerių kapinėse.
Tą karštą dieną visi buvo kieme. Mishelis su Lina ir jos seserimi Dovile statė palapinę, kurioje galėtų pasislėpti nuo saulės ir žaisti vaikai.
Linos motina staiga pajuto keistą kvapą ir pokšėjimą – atrodė, kad kažkas dega. Abi seserys puolė už namo į miškelį žiūrėti, kas nutiko.
Tie keisti garsai sklido iš ten, kur stovi du aukštosios elektros įtampos stulpai.
Pamačiusios elektros laidą, kuris buvo nukritęs ant elektrinio piemens, ir aplink išdegusią žolę, moterys metėsi atgal.
Parbėgdama Dovilė šaukė: „Paskambinkite elektrikams, laidai sproginėja.“
Ji sugebėjo peršokti šalia keliuko į namus pusmetrio aukštyje nutiestą laidą – elektrinį piemenį. O žemesnė Lina tikriausiai pamanė, kad peršokti nepavyks, tad nutarė pralįsti pro apačią. Pasilenkusi ji nugara kliudė laidą, kuriuo jau tekėjo aukštosios įtampos elektros srovė. Nuo kirčio ji ėmė vartytis.
Tai išvydęs jos 45-erių draugas iškart puolė į pagalbą. Bėgdamas jis pasičiupo kastuvą. Ant to kastuvo vėliau ir krito, matyt, juo užkliudęs elektros laidą.
„Lina dar bandė mojuoti, iš paskutiniųjų išropojo ant kelio ir prisilietė prie Mishelio. Taip ir mirė abu visai šalia“, – pasakojo viską savo akimis matęs Linos tėvas P.Šiokys.
