Lietuvos vaikų gynėjams – Rusijos ambasados patarimai

Ar visa tai – tik atsitiktinumas? O gal – sėkmingai įgyvendinta Kremliaus visuomenės kiršinimo strategija?

Pernai lapkričio 21 dienos rytą „Facebook“ grupėje „Vaiko ir šeimos grupė Bamse“ pasirodė tokia žinutė: „Mane vakar pasiekė gera žinia. Rusai skyrė apvalią sumelę tam, kad būtų atskleista visa neteisėta BV (red. „Barnevernet“) veikla, jie turi dar daugiau planų (kurie man l. patiko). Ne tik Putinas į Šiaurės Norvegiją atskrido, bet ir visa delegacija spec. korespondentų, kurie pakvietė mane į uždarą susitikimą Trumsėje.

Aš labai džiaugiuosi! Lašas po lašo judame sistemos byrėjimo link. Jei Lietuva negali pakovoti dėl mažųjų piliečių, jei 25000 lietuvių Norvegijos grupėje nukentėję tėvai mėtomi akmenimis. Puikus pavyzdys yra rusų vienybė. Jie yra kaip didžiulė šeima, dėl kiekvieno mažojo piliečio kovoja, o juk jų ne trys mln.?“

Lapkričio 17 įrašo „Facebook“, prie kurio pasirodė ir minėta žinutė, autorė – Neringa Ruslan Ozolini. Tai – vertėjos Neringos Ozolinos slapyvardis. Lapkritį Lietuvoje jos pavardė nebuvo plačiai žinoma. Tačiau dabar ši moteris yra išgarsinta kaip kovojanti už Norvegijoje vaikų tarnybos grobiamų vaikų laisvę.

Savo „Facebook“ paskyroje vietoj nuotraukos ji įsidėjo logotipą „Aš esu Gabrielius“, taip nurodydama savo solidarumą su lietuvės mamos prarastu vaiku.

Iš N. Ozolinos pareiškimų akivaizdu, kad ji nuoširdžiai tiki, kad mažuosius lietuvius nuo norvegų savivalės gelbėti būtina. Panašu, jog nesulaukusi pritarimo savo veiklai iš Norvegijos lietuvių bendruomenės ir diplomatų ji ėmė ieškoti kitų sąjungininkų. N.Ozolinos solidarumas su Rusija išreikštas juodu ant balto.

Su ja sutinka ir kita „Facebook“ grupės dalyvė, pasivadinusi Natalja Lu: „Dėl rusų sutinku, jie visai kitaip žiūri vienas į kitą, ir jei jau bėda kaimynui, tai tikrai kuo galės, tuo ir padės. Super žinios! Jei nesunku, Neringa Ruslan Ozolini, papasakokite apie tas naujienas po susitikimo“.

N.Ozolina pažadėjo grupėje papasakoti naujienas ir dar pridūrė: „Laukiu dabar skambučio iš Rusijos ambasados. Taip pat vesiu seminarą šia tema, bus įdomus jų požiūris. Man gaila, kad šį darbą darau ne su lietuviais.

Tačiau esu įsitikinusi, kad taip rezultatų pasiekti bus lengviau. Aš nenoriu to garsiai ištarti, tačiau greitai lietuvių vaikai ir liks lengviausiai pasiekiama mėsytė barnevernams.

Kenijos, Indijos, Slovakijos vaikų jie pradeda purtytis. Lietuvių vaikai kol kas visai neapsaugoti. Lietuvai jie nereikalingi, o lietuviai vietoj vienybės suburia gyvatyną bei puola teisti tėvus. Be galo sunkus darbas griauti šią velnio iškerotą sistemą, tačiau rezultatai matomi didelių pastangų dėka“.

Kiek vėliau N. Ozolina giriasi, jog tris dienas praleis su pačia Norvegijos ministre Erna Solberg ir Rusijos ombudsmenu Pavelu Ostahovu. Dar priduria, kad atvyks Rusijos televizijos korespondentai, kurie visai Europai parodys šį susitikimą. Tačiau vėliau „Vaiko ir šeimos grupėje Bamse“ N.Ozolina apie savo susitikimų rezultatus neinformuoja.

Kas nutiko vėliau? Ar Rusijos pareigūnai su Neringa Ozolina užmezgė kokius nors ryšius? Ką reiškia N.Ozolinos pasakymas, kad Rusija skirs „apvalią sumą“ vaikų gelbėjimui? Ar Rusijos pinigų bus skiriama ir lietuvių vaikų „atgrobimams“?

Pripažino savo ryšius 

Apie visa tai lietuvių grupėje nediskutuojama. Vėliau prie įrašo užverda jausminga diskusija, ar lietuvių vaikai atiminėjami dėl blogo tėvų elgesio, ar tėvai yra nekalti.

Politika niekam nerūpi. Į N.Ozolinos žinutę apie ryšius su Rusijos ambasada nereagavo nė vienas iš kelių šimtų grupės narių. Visiems rūpi vaikai, o ne Rusijos karas su Ukraina ar Rusijos keliama grėsmė.

Kai „Vaiko ir šeimos grupėje Bamse" tiesiai šviesiai paklausiau, kaip yra vertinamos Neringos Ozolinos pasisakymai ir ar norvegijos bendruomenė Lietuvoje palaiko Rusijos politiką, sulaukiau labai korektiško vienos bendruomenės narės atsako: „Tikriausiai būtų gerai žinoti, kad Norvegijoje nėra vienalytės lietuvių bendruomenės. Žmonės buriasi į mažesnes ar didesnes grupes pagal gyvenamą vietą ir interesus.

Viena bendruomenė, apimanti visus emigrantus šalyje, būtų graži vizija. Taigi, į klausimą, ar lietuvių bendruomenė Norvegijoje palaiko Rusijos politiką ir žada bendradarbiauti, ginant vaikų interesus, atsakymo būti negali. Į šį klausimą galimi tik individualūs atsakymai“. Šiam komentarui, spausdami „patinka“, pritarė ir kiti grupės nariai.

Kitų narių komentarai: „Labai įtartina trečiosios šalies įsikišimo politika. Kokia Rusijai nauda iš to? Dėl ko investuojami pinigai į svetimos šalies piliečius?“, „Kam tie rusai skyrė tą apvalią sumelę ir kam ji buvo sumokėta, neaišku“.

Įsijungusi į diskusiją Neringa Ozolina pripažino bendraujanti  su Rusijos pareigūnais: „Kad ryšius su Rusijos pareigūnais turime, tikrai taip. Tačiau pasikartoju, aš nesu agentė Rusijos, taip kaip kažkas kadaise paistė.

Mes bendraujame su lenkais, slovakais, rusais tam, kad bendrai stotume į kovą prieš valstybes, neatskaitingas sistemai“.

N. Ozolina pabrėžė, kad Rusija tikrai neprisidėjo prie vaikų grobimo organizavimo. „Jie prie šių įvykių tikrai neprisidėjusi. Su jais bendradarbiavimas tik derinamas. Rusai pripažįsta problemą bei ją sprendžia, ko iki šiol nematėme iš Lietuvos pareigūnų“.

Pastaruoju metu susiklosčiusi situacija V. Putinui režimui yra naudinga. Jei Kremliaus strategija – skaldyti visuomenę, mėginimas viešai spręsti mažo vaiko problemas yra pats geriausias būdas visus sukiršinti. Jei Norvegijoje nėra vienalytės lietuvių bendruomenės, vaikų grobimo istorijos jas dar labiau suskaldo.

Tai yra ir būdas į itin nepatogią situaciją pastatyti Lietuvos valdžią, kuri neva negina Lietuvos piliečių interesų. Miestuose ima vykti protestai su ženklu „Aš esu Gabrielius“, prie JAV ambasados grupelė – tiesa, labai maža – piliečių dėl karo Ukrainoje keikia NATO. Jei Lietuvoje artimiausiu metu, ko gero, neatsiras stiprių judėjimų, kviečiančių V.Putiną išgelbėti nuo Vakarų, tokie įvykiai dar labiau susilpnins lietuvių pasitikėjimą valdžia.

Visa tai dera ir su rusų propagandistų kuriama istorija apie Norvegijos „juvenalinę justiciją“.

Rusijos žiniasklaidoje kuo rimčiausiai ir labai intensyviai kalbama apie tai, kad norvegai nesugeba pasigimdyti savo vaikų, todėl pagal užsakymą grobia svetimšalių vaikus ir juos pardavinėja gėjų ir lesbiečių šeimoms Bauginama, kad norvegai privalo vaikus mokyti seksualinių iškrypimų, o jei ne – „Barnevernet“ atima atžalas iš šeimos.

„Juvenalinę justicijos“ šmėkla sklandė ir Lietuvoje. Prieš dvejus metus lietuviai rašė atvirą laišką Lietuvos prezidentei, Seimui ir visuomenei, perspėdami, jog siūlomi vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimai sugriaus Lietuvos šeimą ir respublikos ateitį.