Šių metų kovo mėnesį prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovaujamos Valstybės gynimo tarybos posėdyje bus svarstomi Krašto apsaugos ministerijos parengti ginkluotės įsigijimų 2016–2020 metais planai.
Nemažo ir nepigaus sąrašo vertė siekia 0,9 milijardo eurų, todėl vyriausiosios ginkluotųjų pajėgų vadės iniciatyva bus siekiama ne tik gauti planuojamiems įsigijimams politinį visų nacionalinio saugumo „žaidėjų“ pritarimą, bet ir kritiškai įvertinti sąrašo turinį.
Toks aukšto lygio politinis pritarimas, net ir turėdamas tik rekomendacinę galią, viena vertus, padėtų užtikrinti įsipareigojimų vykdymą ateityje, kita vertus, valstybės vadovų sprendimas bus kaip „filtras“, apsaugosiantis krašto apsaugos biudžetą nuo netikslingų pirkinių.
Krašto apsaugos ministerija praeityje jau buvo įsivėlusi į kontroversijas ginkluotės pirkimo srityje, todėl Valstybės gynimo tarybos kritinis požiūris turėtų apsaugoti nuo gynybos aktualijas neatitinkančių įsigijimo projektų, kuriuos kartais inicijuoja atskiri pareigūnai, politikai ar interesų grupės.
Sieks politinio pritarimo
Kuluaruose sklandantis Krašto apsaugos ministerijos parengtas neslaptas „pirkinių sąrašas“ leidžia daryti prielaidas, kad Lietuvos kariuomenė jau 2016 metais, o gal net ir anksčiau, gali pradėti vienos technologiškai pažangiausių pasaulyje savaeigių artilerijos sistemų įsigijimo procesą.
Savaeigės artilerijos pirkimas ne tik visiškai atitiktų Lietuvos kariuomenės vadovybės bei kitų NATO „Rytų pafrontės“ valstybių gynybos prioritetus, bet ir iš dalies užpildytų trūkstamų pajėgumų nišas. Panaikinus savaeigės artilerijos trūkumą, atsirastų loginės prielaidos kitiems kariuomenės pajėgumams, pavyzdžiui, pėstininkų kovinėms mašinoms, įsigyti.
Apie pėstininkų kovinių mašinų projektą viešai kalbama nuo 2013 metų pabaigos ir jis jau buvo spėjęs sukelti pagrįstų įtarimų dėl neskaidrumo, pernai vasarą paaiškėjus, kad dar nepaskelbus kvietimo gamintojams teikti informaciją, viena Lietuvoje įsikūrusių įmonių asociacija jau buvo pasirengusi galutinius konkretaus šarvuočio surinkimo darbus atlikti mūsų šalyje.
Deramai sureagavus parlamentinei kontrolei ir teisėsaugos institucijoms, Krašto apsaugos ministerijoje padaryta kadrinių pakeitimų, o paskirti nauji pareigūnai pradėjo kiek įmanoma viešą būsimų šarvuočių žvalgytuvių projektą.
Prezidentės vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Valdemaras Serapinas teigia, kad vasario pradžioje rengiamame posėdyje valstybės vadovė sieks išgirsti krašto apsaugos ministro ir kariuomenės vado pristatymą apie planuojamus įsigijimų prioritetus 2016–2020 metais.
„Nei pėstininkų kovinių mašinų, nei savaeigės artilerijos projektai dar nėra palaiminti, dėl šių ir kitų planuojamų pirkinių bus priimamas politinis sprendimas“, – lrytas.lt sakė V.Serapinas.
Kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas teigia, kad svarstymai dėl savaeigės artilerijos įsigijimo kariuomenėje nėra nauji.
„Mano manymu, parama ugnimi, taip pat ir savaeigė artilerija, yra vienas svarbiausių šiuolaikinio mūšio elementų, todėl Lietuvos kariuomenėje neabejotinai turi būti vystoma, – portalui lrytas.lt sakė kariuomenės vadas. – Savaeigės artilerijos sistemų įsigijimo Lietuvos kariuomenės reikmėms projektas yra planinis, pradėtas jau prieš keletą metų.
KAM specialistai yra parengę šioms ginklų sistemoms keliamus operacinius reikalavimus ir derina juos su kolegomis iš Estijos, jau turinčiais tokių sistemų įsigijimo patirties. Įsigijimų 2015–2020 m. plane numatyta, kad 155 mm savaeigių haubicų įsigijimo procedūros bus pradėtos 2016 metais.“
Pretendentė – NATO haubicų čempionė
Šaltinių teigimu, 2014 m. pabaigoje Lietuvą pasiekė Vokietijos koncerno „Krauss-Maffei Wegmann“ (KMW) siūlymas pateikti Lietuvai naudotų Vokietijos kariuomenėje, tačiau pagal užsakovo poreikius atnaujintų savaeigių 155 mm haubicų „Panzerhaubitze 2000“ („PzH 2000“).
Gamintojai nenurodo, kiek artilerinių sistemų ir kokia kaina jie siūlo pateikti. 2014 m. pabaigoje buvo paskelbta, kad Kroatija ir koncernas KMW pasirašė 41 mln. eurų sutartį, pagal kurią 2015–2016 metais bus pateikta 12 savaeigių haubicų, įskaitant modernizavimo, logistikos ir personalo mokymo paketą. Kitais žodžiais, Kroatija įsigis NATO standarto savaeigių haubicų batalioną, o viena haubica kainuos vos 3,4 mln. eurų – šarvuočio kaina.
Šaltinių teigimu, kadangi perteklinės Bundesvero haubicos yra Vokietijos valstybinis turtas, šios šalies vyriausybė tiek Kroatijai, tiek Lietuvai taikytų vienodas įsigijimo sąlygas – tiek dėl parduodamų haubicų skaičiaus, tiek dėl kainos.
Savaeigės 155 mm haubicos „PzH 2000“ Vokietijos kariuomenėje naudojamos jau pusantro dešimtmečio. NATO valstybių kontekste joms vargu ar prilygtų kitų šalių konkurentai.
Vienos šalys gamina savaeiges, bet nevikšrines haubicas (pvz., Slovakijos „Zuzana“), kitos – vikšrines, tačiau technologiškai pasenusias ir ne tokias toliašaudes („M 109 Paladin“, JAV).
Pirmiausia, „PzH 2000“ – tai iš esmės naujausia masiškai gaminama ir kovinėmis sąlygomis Afganistane patikrinta šarvuota savaeigė haubica. Jos greitašauda itin įspūdinga – iki 10–13 šūvių per minutę, šūvio nuotolis, naudojant standartinę amuniciją, viršija 35 km, o naudojant išmaniąją amuniciją – net iki 60 km.
Hipotetiniame mūšio lauke „PzH 2000“ galėtų sunaikinti priešo šarvuotąją techniką, artilerijos arba salvinės artilerijos „Grad“ sistemas dar joms nepriartėjus per jų veikimo nuotolį – maždaug 30 kilometrų. Haubicų „PzH" turi Vokietijos, Italijos, Nyderlandų ir Graikijos kariuomenės, įsigijimo sutartis pasirašė Kroatija ir Kataras.
Šias savaeiges haubicas savo atsakomybės rajonuose Afganistane buvo dislokavusios ir koviniuose veiksmuose naudojo Nyderlandai ir Vokietija. Lenkija, praėjusių metų pabaigoje paskelbusi apie savaeigių haubicų įsigijimą, analogiškus ginklus nusprendė pirkti iš Pietų Korėjos. Lenkų pasirinkta 155 mm haubica „K9“ bus sumontuota sunkiojo tanko pagrindu.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras J.V.Žukas patvirtino, kad vokiečių pasiūlymas yra gautas.
„Vokietijos koncerno KMW pasiūlymas įsigyti savaeiges haubicas „PzH 2000“ yra naujas ir, kiek žinau, bus svarstomas artimiausiu metu. Esant palankioms sąlygoms sieksime, kad Lietuvos kariuomenės vienetai savaeigės artilerijos sistemomis būtų aprūpinti anksčiau, nei numatyta planuose“, – teigė kariuomenės vadas.
Neabejotina, kad įtraukti savaeigę artileriją į pirkinių sąrašą Lietuvos KAM paskatino Rusijos prieš Ukrainą pradėto karo analizė. 2013 metų pabaigoje ministro Juozo Oleko paskelbtose gairėse savaeigė artilerija nebuvo minima.
Savaeigė artilerija bei salvinės raketinės artilerijos sistemos yra intensyviausiai ir efektyviausiai naudojamas ginklas, niekais paverčiantis tankų ir tradicinės artilerijos pranašumus, naikinantis priešo gyvąją jėgą. Lietuvos kariuomenė iki šiol mobiliosios artilerijos neturėjo.
Artilerijos batalionas, praėjusio dešimtmečio pradžioje sukurtas įgyvendinant bendrą su Danija projektą ARTBAT, yra ginkluotas 105 mm haubicomis „M-50“, kurių koncepcija mena dar Antrojo pasaulinio karo metus.
Nors haubicos modernizuotos, jose integruotos lazerinės nutaikymo sistemos, tai nėra mobilumu pasižymintys kariuomenės pajėgumai. Moderniame kovos lauke, kur lemia ne tik ugnies galia, bet ir mobilumas, mūsų artileristai būtų itin pažeidžiami.
Be to, Artilerijos batalioną palietė visai kariuomenei būdinga bėda – nepakankamas personalo komplektavimas. Šiuo metu vos kelios bataliono baterijos turi sukomplektuotas parengtų specialistų įgulas.
Nors ekspertų pripažįstama, kad gynybos sąlygomis artileristai drauge su „Geležinio vilko“ minosvaidininkais, turėdami iš anksto „prišaudytas“ pozicijas, galėtų padaryti priešui nemažai žalos, jie liktų pažeidžiami priešo aviacijos, artilerijos kontratakai.
Todėl mobiliosios artilerijos atsiradimas sukurtų Lietuvos kariuomenėje dar neturėtą realų gynybinį pajėgumą, kuris būtų efektyvus ir kontrpuolimo atveju.
Siūlomų Lietuvai savaeigių haubicų skaičius nežinomas, tačiau jei, Kroatijos pavyzdžiu, būtų pasiūlyta 12 vienetų (batalionas), tai atitiktų realius kariuomenės poreikius.
Konvencinės karybos teorijoje motorizuotosios brigados artileriniam palaikymui skiriamas būtent vienas savaeigių pabūklų batalionas. Keturios baterijos po tris haubicas galėtų efektyviai manevruoti ir ugnimi dengti keturis motorizuotuosius ar mechanizuotuosius batalionus.
