„Atsakingos Lietuvos institucijos turi pareikalauti savo vaikų
grąžinimo, jos turi pakovoti. Kodėl Kenijos ambasadorius važiavo
į teismus, kodėl Indijos diplomatai padarė tarptautinį skandalą,
kodėl Lenkijos, kodėl Slovakijos diplomatai sugrąžino jų vaikus.
Jų vaikų Norvegijos „Barnevernet“ liesti nebedrįsta, bet Lietuvos vaikai yra lengvai pasiekiama
„mėsytė“. Ir „Barnevernet" tai žino, nes dėl jų pakovota
niekada nebus“, – LRT radijui sekmadienį sakė Norvegijos teismuose
vertėja dirbanti N.Ozolina.
Ji tikino, kad Lietuvos ambasada Norvegijoje nepadeda šeimoms,
iš kurių atimami vaikai.
„Jie (lietuvių šeimos – BNS) rašė labai daug laiškų
ambasadai. Jie įrašinėjo pokalbius su ambasada ir tie pokalbiai
įrodo, kad tikėtis pagalbos iš ambasados jokios negalima“, –
kalbėjo N.Ozolina.
Anot jos, Lietuvos tarnybos nesureagavo ir į septynerių metų
Gabrieliaus Bumbulio mamos Gražinos Leščinskienės prašymus
padėti, kai vaiką esą be jokios priežasties pasiėmė
„Barnevernet“, o artimieji praėjusią savaitę jį pagrobė iš
globėjų šeimos.
„Tai, ką čia girdėjau (per radiją kalbėjusio URM atstovo
žodžius – BNS), yra dezinformacija. Iš Lietuvos ambasados jokios
pagalbos tėvai nėra gavę – keli metai mes dirbame labai aktyviai
bendradarbiaudami, aš turiu visus laiškus, kuriuos tėvai ya gavę,
tai yra identiški laiškai: „mes negalime kištis į svetimos
valstybės vidaus reikalus“. Bet tie tėvai niekada nėra prašę
padaryti revoliucijos svetimos valstybės įstatymuose.
Bendradarbiauti ir padėti tėvams jie privalo – tai, kad ambasada
suranda advokatus ir ieško teisinės pagalbos, tai yra netiesa (...).
Pastarųjų dienų įvykiai buvo privesti to, kad tėvai atsimušė į
nevilties sieną“, – kalbėjo vertėja Norvegijos teismuose dirbanti
lietuvė.
Anot jos, vaiko tėvai žinojo, kad jiems už vaiko pagrobimą
Norvegijoje gresia iki 3 metų kalėjimo, tačiau jie sutiko geriau
atlikti bausmę, bet parsivežti vaikus. Pasak N.Ozolinos, šeimos,
iš kurių atimami vaikai, yra ne asocialios, o Norvegijoje
egzistuojanti vaiko teisių apsaugos sistema, anot jos, yra
korumpuota.
„Priežastis (dėl ko paimami vaikai – BNS) galima visada
padaryti, tie tėvai nėra alkoholikai ir smurtautojai, kaip teigia
gerbiamas Linas Linkevičius (užsienio reikalų ministras – BNS) ,
tie tėvai yra normalūs visuomenės asmenys, kurie atvažiavo
ieškoti saugumo savo vaikams, dėl to, kad jiems Lietuva nėra
užtikrinusi darbo vietų ir saugaus rytojaus jų šeimoms. Tačiau,
tai, ką prigalvoja „Barnevernet“, yra išgalvotos priežastys
(...).
Tai yra verslas, sukurta sistema, kurios dalyviai gauna didelį
pelną – darbuotojai gauna premijas už paimtus vaikus, o pakaitiniai
tėvai valstybės aprūpinami taip, kad pasiėmę kelis svetimus
vaikus, kai kurie net meta darbą – už penktą vaiką jie gauna 14500
kronų. Vieša paslaptis, kad „Barnevernet“ darbuotojai aprūpina
vaikais savo draugus, net giminaičius.
Ar tai nėra nauda –
paklauskime. Daug darbo turi teismai, samdomi ekspertai – pavyzdžiui,
psichologai, valstybės skiriami advokatai. Tai sistema, kuri niekam
neatskaitinga. Paklauskime savęs, ar tai yra normalu, ar tai nekuria
uždaros korumpuotos struktūros. Todėl nieko keista, kad patys
norvegai stojo į kovą su ja“, – interviu LRT radijui kalbėjo
N.Ozolina.
Tuo metu Užsienio reikalų ministerijos atstovas Kęstutis
Vaškelevičius sako, kad Lietuvos ambasada Švedijoje penktadienį
išsiuntė notą šalies Užsienio reikalų ministerijai, tačiau
oficialaus atsakymo kol kas negavo. Anot jo, ambasada ir ministerija
skiria prioritetinį dėmesį šitam klausimui, daug kartų yra
kreiptasi į Norvegijos URM, kad būtų pasirašytas susitarimas dėl
bendradarbiavimo vaiko teisių apsaugos srityje.
URM teigia stebinti padėtį dėl Lietuvos piliečių šeimų,
kurių vaikai atimti Norvegijoje ir kitose šalyse.
Praėjusį pirmadienį Norvegijoje dingęs ir Švedijoje surastas
septynerių metų Gabrielius Bumbulis šiuo metu yra Švedijoje ir
pagal dvišalę sutartį turėtų būti perduotas Lietuvai.
Žiniasklaida praneša, kad dvi lietuvių šeimos praėjusią
savaitę pagrobė savo vaikus iš globėjų Norvegijoje.
