„Oficialūs, bazilikos statuso suteikimą patvirtinantys dokumentai atkeliaus kitą savaitę“, – lrytas.lt sakė D.Chmieliauskas.
Kristaus Prisikėlimo šventovė – vienas labiausiai žinomų bei matomų Kauno maldos namų. Jos
statybos ir atstatymo istorija vaizdžiai atspindi visos lietuvių tautos XX amžiuje nueitą kelią.
Amžiaus pradžioje Lietuvai atgavus nepriklausomybę kilo sumanymas Žaliajame kalne pastatydinti gražią bažnyčią kaip Lietuvos nepriklausomybės paminklą. Pirmosios nepriklausomybės laikotarpiu (1922–1940) propaguota paminklinės bažnyčios idėja, augo įkurta parapija.
Didžiulio užmojo statybos darbus nutraukė sovietų okupacija ir II pasaulinis karas. Po karo nebaigta statyti bažnyčia rekonstruota į radijo gamyklą. Ateistinio sovietų režimo įšalas atsileido tik 1988 m.
Prasidėjus Atgimimui visuomenėje kilo iniciatyva atstatyti simbolinės reikšmės šventovę. Darbus stabdė atkurtosios Nepriklausomybės laikotarpio ekonominiai sunkumai. Vis dėlto 1997 m. dar pastoliais apramstytoje šventovėje aukotos pirmosios Mišios.
Ant Kristaus Prisikėlimo bažnyčios stogo įrengta ekskursijoms atvira terasa ir Šiluvos Švč. M. Marijos koplyčia. 2004 m. pabaigoje šventovė iškilmingai dedikuota Kristaus Prisikėlimo titulu.
Numatoma, kad baltą šventovės vidinę erdvę ateityje pagyvins langų vitražai. 2006 m. pašventintas rūsyje įrengtas kolumbariumas, į kurį perkelti bažnyčios statytojo kan. F. Kapočiaus palaikai. Bažnyčios rūsyje taip pat įrengtos konferencijų ir parodų salės, kuriose vyksta parapijos susitikimai ir visuomenei skirti renginiai.
