Nepilnamečiai į nusiraminimo patalpas, kurias jie patys vadina karceriu, uždaromi dažnai neteisėtai.
Tai paskelbė Seimo kontrolieriai.
„Vaikus ten galima pristatyti tik vienu atveju – ištikus nevaldomam emocijų protrūkiui.
Tačiau dažnai jie būdavo suvaržomi dėl kitų dalykų, pavyzdžiui, už mėginimą pasišalinti iš įstaigos, nereagavimą į pastabas ar kitas nuobaudas.
Tai akivaizdus žmogaus teisių pažeidimas.
Gumines lazdas ir ašarines dujas leistina panaudoti išskirtiniais atvejais, kai nepilnametis kelia pavojų sau arba aplinkiniams“, – „Lietuvos rytui“ aiškino Seimo kontrolierių įstaigos atstovas Vytautas Valentinavičius.
Vadovams gresia atleidimai
Tikrintojų teigimu, Vilniaus, Kauno ir Vėliučionių socializacijos centruose paaugliai nusiraminimo kambariuose izoliuojami net iki dviejų parų.
Tiesa, Kauno „Saulutės“ ir Gruzdžių (Šiaulių r.) socializacijos centruose „karcerių“ iš viso nėra – streso apimtus paauglius nuramina psichologai ir socialiniai pedagogai.
Po atlikto tyrimo Seimo kontrolierius Augustinas Normantas pasiūlė Švietimo ir mokslo ministerijai apskritai atsisakyti nusiraminimo kambarių arba bent deramai juos įrengti.
Ministerijos vadovai spręs, ar taikyti jai pavaldžių socializacijos centrų direktoriams nuobaudas dėl nehumaniško elgesio. Kai kurie jų gali būti atleisti.
Uždaromi į nedidelę patalpą
Ypač smarkiai kliuvo Kauno vaikų socializacijos centrui, kuriame paauglių emocijos malšinamos guminėmis lazdomis, dujomis, antrankiais.
Pigiai paremontuota, blausiai apšviesta šešių kvadratinių metrų ploto patalpa, kurioje vienintelis daiktas – čiužinys. Jei nori atlikti gamtinius reikalus, turi pašaukti apsaugos darbuotoją.
Tokį vaizdą pamatėme vakar apsilankę Kauno vaikų socializacijos centre, kuriame gyvena 26 vaikinai. Jų amžius – nuo 14 iki 18 metų.
Dauguma nepilnamečių augo asocialiose šeimose, jiems nustatytas elgesio sutrikimas, nestabili psichologinė būsena.
Pagal taisykles vienam vaikui nusiraminimo patalpoje turi būti skirta ne mažiau kaip 5 kvadratiniai metrai.
Kaune ši norma nepažeidžiama, bet kitų įstaigų panašiuose „karceriuose“ vienu metu laikoma po du ir daugiau vaikų.
Direktorius išeities nemato
– Teigiama, kad paaugliai jūsų įstaigoje į nusiraminimo patalpą uždaromi neteisėtai. Kodėl taip elgiamasi? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo Kauno vaikų socializacijos centro direktoriaus Adolfo Skališiaus.
– Šis kambarys yra ir prevencinė priemonė. Kiekvienam naujokui paaiškiname, už ką jis gali ten atsidurti.
Stengiamės, jog paauglys iš pat pradžių suprastų, kad įstaigoje nedera netinkamai elgtis, skatiname atsakomybę.
Be reikalo vaikų į nusiraminimo patalpą tikrai nevedame. Ar galima vadinti emociniu protrūkiu, kai vaikinas šakute puola pedagogus, talžo kitus auklėtinius, per pamoką į mokytoją paleidžia kėdę? Manau, taip.
Specialiųjų priemonių, tokių kaip antrankiai ar dujos, šiame kambaryje nenaudojame.
Buvo keli itin reti atvejai, kai apsaugos darbuotojai turėjo elgtis griežtai – gumine lazda atskirti su stalo įrankiais besimušančius paauglius arba uždėti antrankius jaunuoliui, kuris grasino užmušti darbuotojus, o paskui bandė iššokti per langą.
– Ar nevertėtų iš viso atsisakyti tokių kambarių? Gal jie tik paskatina papildomą agresiją?
– Tegul tikrintojai, skelbiantys apie žmogaus teisių pažeidimus, pamėgina paveikti tuos vaikinus žodžiais. Žinodami, kad nėra efektyvesnių priemonių, jie bus dar agresyvesni.
– Kontrolieriai pareiškė, kad paaugliai ten laikomi labai ilgai – net iki dviejų parų.
– Nusiraminimo kambaryje jaunuoliai paprastai išbūna valandą ar dvi, ne ilgiau.
