V.Andriukaitis užsitraukė ir prezidentės D.Grybauskaitės, ir premjero A.Butkevičiaus, ir žemdirbių rūstybę, kai jo vadovaujamo Europos Komisijos (EK) direktorato veiksmai leido rusams švelninti mėsos, pieno ir kai kurių delikatesinių produktų embargą ne visoms, o paskiroms ES narėms.
Prezidentė tokią nuolaidą pavadino apgailėtinu precedentu, premjeras pareiškė, kad jį pribloškė ši žinia, žemdirbiai išplatino protesto laišką, kuriame teigia esantys nusivylę eurokomisaru.
Tiesa, V.Andriukaitis ėmė aiškinti, jog pranešimai apie EK nuolaidas Rusijai tėra klaidinančios žinios. Kaip yra iš tikrųjų?
Žinoma, jog lietuviui pavaldaus direktorato vadovas L.Miko tarėsi su Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos vadovu S.Dankvertu dėl galimybės taikyti išimtis Maskvos paskelbtam embargui.
Tai vadinama techninėmis derybomis dėl sanitarinių ir fitosanitarinių apribojimų.
Bet susitarimų esmę atskleidžia L.Miko laiškas S.Dankvertui, kuriame teigiama, kad ES sutiks išduoti veterinarinius sertifikatus, o Rusija galės pati spręsti, kurios valstybės juos atitinka.
Tai reikštų, jog Rusija, oficialiai neatšaukdama embargo, galėtų tartis su paskiromis ES šalimis, kokius jų produktus įsileisti į savo rinką.
Aišku, Maskva pasinaudotų šia galimybe išskirti mažiau V.Putino politiką kritikuojančias ES valstybes ir tik joms panaikintų maisto produktų embargą. Turbūt niekam nekyla abejonių, kad Baltijos šalių ir Lenkijos gamintojams Rusijos rinka neatsivertų.
Suprantama, embargas taptų instrumentu, kuriuo Rusija baustų savo kritikus ir siektų seno politinio tikslo – skaldyti ES šalių vienybę.
Pakvipus skandalu V.Andriukaičio spaudos tarnyba suskubo neigti, kad fitosanitarijos derybomis rusams bus atvertas kelias dvišalių susitarimų pagrindu netaikyti embargo vienoms šalims ir diskriminuoti kitas.
Vis dėlto pati Rusija situaciją vertina visiškai kitaip. Maskva net įvardijo valstybes – tai Prancūzija, Vokietija, Danija, Nyderlandai, Vengrija, su kuriomis esą jau vyksta pokalbiai dėl prekybos maisto produktais atnaujinimo.
Tuomet jau ir V.Andriukaitis išplatino pranešimą, kad Maskvos žinia apie derybas su paskiromis šalimis yra ES vienybės skaldymas, ir tokius veiksmus jis pavadino visiškai nepriimtinais.
Vadinasi, bent vieną tikslą – sukelti vidinę įtampą Bendrijoje – Rusijai jau pavyko pasiekti, nors dabar kilus triukšmui Briuselis turbūt nedrįs palaiminti diskriminacinių dvišalių susitarimų ir viešai reikalaus visų ES šalių laikytis vienos pozicijos.
Gal V.Andriukaičiui pavaldūs pareigūnai naiviai tikėjosi, kad Maskva derybomis dėl sanitarinių reikalavimų švelninimo nepasinaudos politiniais tikslais?
Kita vertus, ne taip ir svarbu, ar tikrai Briuselio pareigūnai neperprato Kremliaus klastos.
Pats paskirų šalių, norinčių išpešti naudos tik sau, derėjimasis su rusais dvišaliu lygiu rodo europinio solidarumo stoką.
Galima padaryti prielaidą, jog V.Andriukaitis gal ir nesiekė griauti ES vienybės, o tiesiog nesuvaldė skirtingų interesų įtaką patiriančio direktorato veiksmų. Bet tai Lietuvoje jam nesuteiks jokios malonės.
Ateis laikas, kai eurokomisaras grįš į Lietuvą ir turbūt norės tęsti politinę karjerą tėvynėje. Bet šį slystelėjimą jam tikrai dar ne kartą primins politiniai oponentai.
Panašios grėsmės kilo ir ES ambasadoriui Rusijoje V.Ušackui, kuris kartkartėmis paminimas net kaip galimas kandidatas būsimuosiuose prezidento rinkimuose.
V.Ušackas lyg ir nepadarė jokios tiesioginės žalos Lietuvai žaisdamas krepšinį su įtakingais Rusijos politikais tomis dienomis, kai Ukraina gedėjo per rusų separatistų bombardavimą Mariupolyje žuvusių žmonių.
Atrodo, diplomatas nė nemanė, kad daro ką nors negerai, nes socialiniame tinkle pats reklamavo savo krepšinio diplomatiją Maskvoje ir gyrėsi žaidęs vienoje komandoje su vienu įtakingiausių Rusijos politikų, V.Putino administracijos vadovu S.Ivanovu.
Vakaruose toks pragmatiniais sumetimais grįstas asmeninis bendravimas su V.Putino aplinkos žmonėmis gali būti laikomas net naudingu, kai santykiai su Rusija ypač įtempti. Tik, ko gero, V.Ušackas neįvertino, kad Lietuvoje į tai bus pažvelgta visiškai kitaip.
Savo buvusį užsienio reikalų ministrą V.Kubiliaus Vyriausybėje V.Ušacką konservatoriai dabar itin ugningai kaltina ukrainiečių aukų atminimo paniekinimu.
Išties kyla klausimas: ar verta draugiškai žaisti krepšinį su rusų politikais, kai Mariupolyje jų remiami separatistai nužudė per 30 žmonių?
Neseniai V.Ušackas jau papiktino dalį tautiečių, ypač dešiniųjų pažiūrų, Lietuvos žiniasklaidą apkaltinęs, kad ji nepateikia subalansuotos objektyvios nuomonės apie Rusiją, o dabar sukėlė naują rūstybės bangą.
Susidaro įspūdis, kad tiek ambasadorius, tiek eurokomisaras pernelyg įsijaučia į techninį ES biurokratijos darbą, nekreipdami dėmesio į tai, kad Lietuvoje svarbūs ne vien europiniai pragmatiniai interesai, bet ir jausmai.
