„Man patiko prezidentės Dalios Grybauskaitės pasakyti žodžiai, kad žmonių žudyti negalima. Tuo metu, kai pasaulyje buvo žudomi 6 mln. žydų, būčiau labai norėjusi, kad kas nors būtų tai tvirtai pasakęs“, – teigė F.Kukliansky.
Pasak moters, žudynes reikia stabdyti visais laikais. Negalima apsimesti nieko nematančiais ir negirdinčiais.
Visų žmonių pareiga daryti viską, kas įmanoma, kad tik žudynių nebūtų. Privaloma tam užkirsti kelią. F.Kukliansky gaila, kad nebuvo užkirstas kelias jų tautos žudymui.
– Kuo Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena yra svarbi pasauliui ir Lietuvai? – Lrytas.lt paklausė LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky.
– Ji svarbi visiems, nes žuvo daug žmonių. Vienintelį dalyką, kurį galime padaryti žuvusiesiems, tai juos prisiminti. O gyviems reikia perduoti žinią, kad tas baisus įvykis niekada nebepasikartotų.
– Šiuo metu Europoje vyrauja įtempta politinė situacija. Ar dabartinėje politikoje būtų galima įžvelgti genocido ženklų?
– Europoje dabar sumaištis. Aiškiai išreikšta antisemitinė tendencija. Ko negalėčiau pasakyti apie Lietuvą. Vakar Lietuvoje paminėjome Holokausto dieną. Kartu su mumis buvo ir romai, kurie taip pat nukentėjo. Dalyvavo ir kitos tautinės mažumos, kurių atstovai taip pat buvo persekiojami. Buvo atvykę įvairūs ambasadoriai ir visiems vietos užteko.
Toks paminėjimas rodo, kad mes einame teisingu demokratiniu keliu. Kai kurios Europos valstybės galėtų pasimokyti iš Lietuvos. Kalbu apie tas šalis, kuriose gausu antisemitinių incidentų. Tai žiaurūs atvejai Prancūzijoje ir Belgijoje.
Gink Dieve, nesiruošiu tų valstybių mokyti. Tačiau džiaugiuosi, kad pas mus Lietuvoje tokių dalykų nėra.
– Per Holokaustą Lietuva neteko daug protingų, gabių, išsilavinusių žmonių. Ko kartu su jais neteko Lietuvos kultūra?
– Tai yra skaudžiausias klausimas. Žinoma, nežiūrint į tai, kad čia žuvo 250 tūkst. žmonių. Jie į Lietuvos kūrimą įdėjo savo gabumus ir patirtį. Iki šiol visi tik kalba vien apie Holokaustą. Neskiriame pakankamai dėmesio žydų indėliui į Lietuvą, jos kultūrą ir kūrimą.
Akcentavus šiuos dalykus, būtų visiems aiškesnė netektis. Mokyklų programos turėtų būti praplėstos. Žmonėms turėtų būti akcentuojama tai, kad žydai gyveno Lietuvoje nuo seno. Prie Lietuvos gynimo ir kūrimo prisidėjo ne mažiau negu kitų tautų žmonės.
Daug yra nusipelniusių žmonių: karių, rašytojų, menininkų ir kitų. Jie buvo apdovanoti Napoleono ordinu, Nobelio premija ar kitais svarbiais apdovanojimais. Mes, litvakai (Lietuvos žydai), tuo labai didžiuojamės.
– Kas dalyvavo naikinant litvakus?
– Buvo nemažai aktyvių žudytojų tarp vietinių gyventojų. Žudikais tapo kaimynai ir kiti Lietuvos gyventojai. Tai niekam nėra paslaptis. Taip pat niekam nėra paslaptis, kur dingo visas žydų turtas.
Galiausiai pati esu iš šeimos, kurios vieną pusę lietuviai gelbėjo nuo lietuvių. Kita pusė perėjo visus konclagerių baisumus, Šiaulių getą, Štutovą ir kitas vietas.
– Jūs užsiminėte, kad visi žino, kur žydų turtas dingo. Tai kur jis?
– Žuvus ir nužudžius žmogų, jo namas nepradingsta. Parašiau net esė apie žmonių prisimintus karo potyrius. Esę pradėjau nuo to, ko aš neturiu. Nebeturiu jokių šeimos papuošalų, sidabrinių žvakidžių, kurias turėjo kiekviena žydų šeima, tai tradicijos dalis.
Netekau net nuotraukų, tik vėliau atsiuntė mūsų giminės iš užsienio. Mes neturime nieko. Niekada neperku senų peilių ar šakučių, nes niekada nežinosi, ar jos ne mano. Kur visa tai dingo? Palieku klausimą visiems atvirą.
– Pernai Geros valios fondo valdyba žydų bendruomenei išdalijo 1,5 mln. litų. Dar anksčiau buvo išdalinta 3 milijonai litų nuo karo, Holokausto nukentėjusiems žmonėms. Kam jie bus panaudoti?
– 3 mln. litų buvo išmokėti asmenims, išgyvenusiems visus okupacinius režimus, taip pat ir tremtiniams. Simbolines kompensacijas išmokėjome gelbėtojams. Tie pinigai yra tokie menki, kad tikrai gyvenimo kokybės tų žmonių nepagerina. Tos išmokos yra daugiau simbolinės. Be to, tiek nedaug dabar likusių gyvų, kad apie tuos pinigus nėra ir ką kalbėti.
