Epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, jog infekcijos šaltinis – Šėtos seniūnijoje (Kėdainių r.) privačiame ūkyje augintų šernų mėsos gaminiai.
Pernai gruodžio mėnesį, prieš Šv. Kalėdas, privačiame ūkyje paskerstų 2 šernų mėsą pasidalino 3 šeimos. Prieš naudojant, mėsos pavyzdžiai buvo pristatyti ištirti dėl trichineliozės privačiam veterinarijos gydytojui, tačiau jis mėginiuose trichinelių neaptiko.
Iš šernienos buvo gaminamos dešros, kumpiai ir kiti gaminiai. Rūkytomis dešromis šeimininkai švenčių laikotarpiu vaišino gimines, draugus ir artimuosius. 2015 m. sausio 26 dienos duomenimis, rūkytos šernienos valgė 32 asmenys.
Kėdainių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informavo, kad pas šernų augintoją paimti visi galimai užkrėsti trichinelėmis mėsos gaminiai, juose rasta trichinelių lervų. Šernienos gaminių likučiai surinkti ir iš kitų jų turėtojų.
Iš visų susirgimų, kuriuos sukelia helmintai (kirmėlės), trichineliozė – pavojingiausia. Ligos sukėlėjai – apvalios kirmėlės trichinelės, kurių dydis 1 – 4 mm, o užsikrėtimo šaltinis – įvairių gyvūnų mėsa. Gamtoje gyvūnai užsikrečia, suėsdami kitus gyvūnus bei jų lavonus, kurių raumenyse yra inkapsuliuotų trichinelių lervų. Žmogus užsikrečia, suvalgęs virtos, keptos, sūdytos ar rūkytos trichinelėmis užkrėstos mėsos.
Kiauliena ar šerniena, „farširuota" trichinelėmis, išoriškai niekuo nesiskiria nuo geros mėsos. O ir skonis gali būti kuo puikiausias. Pakanka suvalgyti kelis gabalėlius užkrėstos šernienos dešros (apie 10 – 15g) ir skrandyje, veikiant virškinimo sultims, mėsoje buvusios trichinelių kapsulės ištirpsta, išsilaisvinusios lervutės nukeliauja į žarnyną ir jau po valandos įsiskverbia į žarnos sienelės gleivinę, kur tęsia savo vystymąsi iki brandos periodo.
Praėjus 4 – 7 paroms nuo užsikrėtimo, trichinelių patelės pradeda gimdyti gyvas lervutes. Aktyviai prasiskverbusios į žarnų gleivinės kraujagysles, lervutės su kraujo tėkme gali nukeliauti į bet kurį organą ir į raumenis. Tačiau mėgstamiausios trichinelių vietos yra liežuvio raumenys, akių judinamieji, kramtomieji, tarpšonkauliniai, rankų, kojų, diafragmos raumenys. Atkeliavusios į raumenis, trichinelės susisuka į spiralę, apie kurią netrukus susiformuoja kapsulė. Kapsulėje trichinelė gali likti gyvybinga iki 30 ir daugiau metų.
Ligos požymiai dažniausiai išryškėja praėjus 2 – 3 savaitėms nuo užsikrėtimo. Kuo anksčiau pasireiškia trichineliozės požymiai, tuo sunkesnė ligos eiga.
Charakteringas trichineliozės požymis yra raumenų skausmas. Pirmomis susirgimo dienomis kūno temperatūra gali pakilti net iki 39 – 40ºC, ir karščiavimas gali tęstis 2 – 3 savaites. Veido patinimas, ypatingai išryškėjantis apie akis, taip pat yra vienas iš trichineliozei būdingų požymių. Patinimas – tai alerginės reakcijos, kurią sukėlė helmintų gyvybinės veiklos produktai, išraiška.
Mėsoje tūnančių trichinelių neįmanoma sunaikinti – jos puikiai ištveria +160ºC temperatūrą, sūdymą, marinavimą, rūkymą ir šaldymą. Trichineles galima sunaikinti tik sudeginus mėsą.
