Tačiau gyvenimo tempas toks, kad per savaitę galiu pamatyti vos 3–4 juostas.
Labai patinka žiūrėti ir senus gerus filmus. Štai prieš Kalėdas su dideliu malonumu pasižiūrėjau komediją „Vienas namuose“. Ją mačiau gal jau dvidešimtą kartą.
„TV antenos“ prašymu sudariau geriausių kada nors matytų filmų penketuką.
1. „Paprastas stebuklas“ („Obyknovenoje čiudo“, 1987 m., Rusija, rež. Markas Zacharovas).
Jį pamatyti būtina vien dėl puikaus aktoriaus Andrejaus Mironovo, kuris įkūnija karaliaus pavaldinį. Tai vienas stipriausių jo vaidmenų.
Tuo metu sukurti filmai neturėjo ypatingų specialiųjų efektų, tačiau juose buvo kalbama apie labai svarbius dalykus.
Štai karalius nuoširdžiai jaudinasi dėl savo dukters, o kitą akimirką nori nunuodyti ką tik sutiktą žmogų, šį savo poelgį bandydamas pateisinti giminės genais.
Šioje pasakoje atpažinau ne vieną savo draugą ir artimą žmogų.
2. „Krikštatėvis“, „Krikštatėvis II“, „Krikštatėvis III“ („The Godfather“, 1972, 1974, 1990 m., JAV, rež. Francis Fordas Coppola).
Nepaprastai įdomu stebėti visą mafijos šeimos susikūrimo istoriją. Ji labai įtikina. Žiūrėdamas filmą net nesuabejoji, kad būtent taip galėjo būti.
3. „Vyras ir moteris“ („Un homme et une femme“, 1966 m., Prancūzija, rež. Claude’as Lelouchas).
Filme pasakojama paprasta meilės istorija. Du žmonės atsitiktinai susipažįsta ir nori būti kartu, tačiau jiems nepavyksta.
Juosta nespalvota, bet puikūs vaizdai sužadina jausmus.
Nuostabus operatoriaus darbas. Ir dabar akyse stovi scena, kurioje herojai vaikšto paplūdimiu. Nebuvo nei saulės, nei spalvų, o vaizdas – pasakiškas.
4. „Sala“ („The Isle“, 2000 m., Pietų Korėja, rež. Kim Kidukas).
Tai beprotiškas filmas. Pirmą kartą žiūrėjau originalo kalba ketvirtą valandą ryto ir beveik nieko nesupratau, tačiau įstrigo daugybė keistų scenų.
Tarp kalnų esančiame ežere ant vandens pastatyti ryškiaspalviai nameliai. Tai viešbutis. Kiekvieno namelio grindyse – skylė, pro kurią matyti vanduo. Vieni gyventojai žvejoja, kiti linksminasi su merginomis.
Pagrindinis herojus čia slepiasi nuo policijos ir sutinka merginą. Kai pareigūnai ima lipti ant kulnų, jis praryja saują žvejybos kabliukų ir mergina su meškere nuleidžia jį į vandenį.
Juostoje yra puiki scena, kurioje matome prievartaujamą merginą ir suprantame, kad jai tai patinka. Tokią sceną sukurti gali tik rytiečiai, kurie pasaulį supranta visai kitaip nei mes.
5. „Matrica“ („The Matrix“, 1999 m., JAV, rež. Andy Wachowski).
Šioje vietoje norėjau įrašyti „Zero“, kuriame pats vaidinau. Jis iš tiesų pradėjo naują lietuviškų filmų kryptį.
Vis dėlto prisiminiau „Matricą“, kurią mačiau būdamas 16 metų ir kuri man padarė didžiulį įspūdį.
Tuomet šiuolaikinės informacinės technologijos dar nebuvo taip užvaldžiusios visų gyvenimo sričių.
Filme programuotojas, kurį puikiai įkūnija Keanu Reevesas, sužino iš tiesų gyvenantis matricoje – virtualioje realybėje. Kad ir kaip fantastiškai skambėtų, dabar pasaulis ir juda šia linkme.
Į šį sąrašą neįtraukiau nė vieno filmo, kuriame vaidina mano mėgstamiausias aktorius Leonardo DiCaprio. Visi jie yra verti dėmesio.
Manau, tai geriausias aktorius pasaulyje, sugebantis įkūnyti bet kokį personažą. Kai Leonardo pradės filmuotis serialuose, daugiau man nereikės žiūrėti senų filmų.
