Ypač dabartinėje Graikijoje, kai jos piliečių sprendimas ir jo pasekmės lems šalies ateitį ilgiems dešimtmečiams. Skirtumas tik toks, kad politologai ir ekonomistai gali spėlioti, diskutuoti, o paprasti piliečiai jaučiasi tarsi atsidūrę tarp plaktuko ir priekalo.
Galimas Graikijos išstojimas iš euro zonos iki šiol neturi precedento. Tačiau panašu, kad graikai netiki, jog sausio 25-oji jį sukurs. Jiems toji diena atrodo panaši į naują, ilgą ir varginantį politinį maratoną be finišo linijos.
Šiandieninė naujų rinkimų favoritė – kairiuosius radikalus vienijanti partija SYRIZA (graik., ΣΥΡΙΖΑ) - tai tik šiek tiek agresyvesnis žaidėjas murzinoje ES smėlio dėžėje. O gal greičiau nedresuotas ir garsiai urzgiantis šuo, jeigu neprikeliantis, tai bent jau priverčiantis šiek tiek atsimerkti letargo apimtus piliečius.
Ne vienam šios ekstremalia vadinamos partijos pažadai atrodo visiškai nerealiai. Taip, dauguma partijų, politikų, kandidatuojančių prezidentų neretai meluoja, tačiau SYRIZA pažadai taikliai sminga į viskuo nusivylusių graikų širdis – 300 tūkst. naujų darbo vietų valstybiniame sektoriuje, keliais šimtais eurų padidintas minimalus atlyginimas, sumažinti mokesčiai ir jei ne absoliutus, tai dalinis milžiniškos skolos Europos Sąjungai panaikinimas.
Juokinga ar ne? Tačiau gali būti, kad nesugebėjimas įgyvendinti šių milžiniškų pažadų ir bus ta rakštis, kuri privers SYRIZA patogiai jas „pamiršti“ ir toliau laikytis susitartos taupymo politikos. Graikai jau perpranta politikų viliones ir puikiai žino, kad niekas greitai nepasikeis į gera bent jau dar kurį laiką, tačiau tai nereiškia, kad jie nenori pokyčių.
Žmonės yra pavargę ir įpykę ir, žinoma, randa šiokią tokią paguodą SYRIZA pažaduose. O partijos lyderiai neneigia, kad pagrindinė jų misija yra laimėti, ir tuo bent jau suteikti graikams viltį. Mažai kas tiki skolos nurašymu, retas kuris rimtai žiūri į grasinimus pasitraukti iš euro zonos.
Tiesa ta, kad graikai paprasčiausiai neturi daugiau už ką balsuoti. Ortodoksų komunistų partijos (KKE) rinkiminis šūkis „Netikėkite SYRIZA – apgailėtinas. Socialdemokratų partija (PASOK) – gilioje krizėje, nacionalistų partija „Auksinė aušra“ – nekontroliuojama ir nepopuliari.
Kita vertus žmonės mano, kad ponios A. Merkel valdymui tikrai nepadėtų nei skolos nurašymas, nei Graikijos išmetimas iš euro zonos, todėl ir viltis yra niekinė. Be to, jei ES ir sutiktų panaikinti dalį skolos, juk tai sukeltų nesustabdomą cunamį - to paties pareikalautų ir Italija, Ispanija, Portugalija, Airija ir t. t.
Pasiteiravusi kelių pažįstamų graikų, kaip jie jaučiais artėjant rinkimams, neišgirdau nei kruopelytės tos kone nuožmiai bandomos įskiepyti vilties. Ir nors pono Aleksio Tsipro vadovaujama partija yra laikoma viena iš favoričių laimėti šiuos rinkimus, jie nėra naivūs ir retas kuris tiki, kad visi pažadai bus išpildyti.
Graikų balsuose daug pykčio, daug nusivylimo, daug netikrumo ir net baimės: ar tik skolų išsižadėjimas nenuves šalies į galutinį bankrotą? Pačios partijos nariai neneigia, kad gali būti priversti sudaryti koaliciją su kitomis partijomis tam, kad apskritai patektų į valdžią, todėl jiems gali tekti nusileisti tiek joms, tiek ir ES, iš kurios tikimasi nemažo spaudimo. Kita dalis partijos narių net netiki, kad ir laimėję rinkimus jie valdžioje išsilaikys tiek ilgai, kad įtakotų bent šiokius tokius pokyčius.
Rinkėjai žino ir tai, kad jeigu skola ES ir būtų „nurašyta“, vyks naujos derybos su ES bei Tarptautiniu Valiutos Fondu. Ir jos Atėnams bus ilgos, sunkios, reikalaujančios didžiulių finansinių išteklių, kurių SYRIZA neturi. Vienintelis rezultatas, kurio gali tikėtis Graikija tai tik dar šioks toks skolos grąžinimo laikotarpio prailginimas.
Tad dauguma graikų yra sutrikę. Jie nenori balsuoti už pasitraukimą iš euro zonos, tačiau nenori, kad jų vaikai augtų ilgiems dešimtmečiams įsiskolinusioje šalyje, nenori matyti savo atžalų emigruojančių ar tampančių užkietėjusiais nacionalistais, ar, dar blogiau, fašistais.
Keturiasdešimtmetis Aleksis Tsipras, SYRIZA partijos lyderis, daugelio politologų nuomone, neturi tinkamų socialinių įgūdžių, profesionalumo ir net pakankamai patirties politikoje, kad tinkamai susidorotų su jo laukiančia užduotimi.
Sunku paneigti jo nuoširdų norą ištraukti Graikiją iš skurdo ir skolų, jo patriotiškumą ir svajonę kažką pakeisti, tačiau dar sunkiau paneigti tai, kad jis neturi jokio konkretaus plano, kaip to pasiekti. Taigi sugrįžtame prie pradžios - politikoje lengva pažadėti „sugriauti" tai, kas neveikia ar kas trukdo šaliai vystytis, tačiau ponas Tsipras akivaizdžiai nežino, ką galima pastatyti vietoje to, kas planuojama sugriauti.
Nežiūrint visko, SYRIZA partijos laimėjimas gali padaryti vieną gana svarbią paslaugą Graikijos piliečiams – priversti juos pasijusti taip, tarsi jie iš tikrųjų turėtų įtakos pakeisti savo šalies likimą.
