„Alio.lt radau skelbimą, kad teikiamos pigios paskolos. Jas neva teikia prancūzas, tačiau skelbimas lietuviškas. Paskolos teikėjas pasirašė Luko Roko vardu“, – skausmingą savo paskolos istoriją pasakojo pašnekovas.
Mistinis prancūzas atsiuntė Petrui sutartį, kurią turėjo patvirtinti notaras. Tada viename prancūziškame banke reikėjo atsidaryti sąskaitą.
„Iš pradžių teko siųsti pinigus į Prancūziją, o paskui Lukas Rokas paragino juos pervesti į Vakarų Afrikoje esantį Benino banką.
Susimokėjo, kad pasiskolintų
Kam reikėjo siųsti pinigus, jei jis pats norėjo gauti 30 tūkst. eurų paskolą?
„Reikėjo sumokėti 345 eurus už draudimą, paskui atsirado valiutos konvertavimo mokestis, įvairių kitų mokesčių, neva reikalingų tam, kad galėtų pervesti pinigus į lietuvišką sąskaitą. Iš viso išleidau daugiau kaip 2000 eurų“, – neslėpė vyriškis.
Abejonių kilo tik tada, kai Lukas Rokas pareikalavo pervesti dar vieną – pasitikėjimo mokestį. Ir ne tokį jau mažą – 2100 eurų.
„Mane suglumino kalba apie dar vieną mokestį. Juk mano paties tikslas buvo pasiskolinti pinigų“, – stebėjosi kaunietis.
Įtaręs klastą, lietuvis to mokesčio nemokėjo.
„Praėjusį penktadienį mano sąskaita buvo uždaryta. Negavau paskolos ir praradau anksčiau sumokėtus pinigus“, – skundėsi pašnekovas.
Iš kur toks patiklumas?
„Labai reikėjo pinigų, todėl taip ir nutiko. Užsikabinau už 2 proc. palūkanų. Gyveni ir mokaisi“, – sakė pašnekovas.
Jis neketina bylinėtis, nes netiki, kad pavyks rasti teisybę. Sako tik norįs įspėti, kad kiti taip neįkliūtų.
Internete – dešimtys „prancūzo“ skelbimų
Luko Roko skelbimų, siūlančių greitas ir pigias paskolas, pilnas internetas. Juos publikuoja ir alio.lt, ir skelbiam.info.
„Esu prancūzų skolintojas, – rašoma viename. – Yra galimybė visiems, kuriems reikia paskolos ar finansavimo.“
Jis skelbia suteikiantis paskolą su 3 proc. palūkanų norma. Grąžinimo terminas derinamas su skolininku.
„Nesvarbu, kokia jūsų finansinė padėtis, galiu suteikti jums bet kokią finansinę paskolą.
Siūlau savo paslaugas sąžiningiems asmenims, kuriems reikalinga finansinė parama... Esu pasiruošęs suteikti jums paskolą nuo 3000 iki 50 mln. litų... Jeigu jus domina, susisiekite su manimi šiuo adresu: lukas.rokas.lk@gmail.com“, – kitame skelbime tikina Lukas Rokas.
„Sergate lėtiniu finansinių ir materialinių išteklių trūkumu... Leiskite suteikti jums mūsų pagalbą, – rašoma dar viename skelbime. – Atsižvelgdami į jūsų poreikius galime padėti jums finansiškai. Mes garantuojame kokybišką aptarnavimą. Parašykite apie savo poreikius ir mes juos patenkinsime.“
Panašus skelbimas skirtas žmonėms, kurie turi kokių nors reikalų su nekilnojamuoju turtu.
Šešėlyje veikiantis skolintojas – operatyvus
Užklaususi dėl paskolos, Luko Roko atsakymo sulaukiau greičiau nei per pusvalandį.
„Sveiki, – rašiau. – Kokia galimybė gauti 10 000 eurų paskolą, kokios palūkanos, kokių patirčiau papildomų išlaidų? Kaip greitai aš ją galėčiau gauti?“
„Laba diena, – atskriejo atsakymas. – Aš ką tik perskaičiau jūsų pranešimą, prašom nurodyti, per kiek laiko norite grąžinti paskolą.“
„Paskolą norėčiau grąžinti per metus. Ką man reikėtų daryti norint ją gauti?“ – toliau teiravausi.
Netrukus sulaukiau prašymo atsiųsti informaciją – parašyti vardą, pavardę, šalį, miestą, telefono numerį, pareigas, paskolos sumą, paskolos terminą, mėnesio pajamas. Taip pat buvo pareikalauta atsiųsti paso arba vairuotojo pažymėjimo kopijas.
Po šio laiško susirašinėjimą nutraukiau.
Oficialiai veikiančias įmones smaugia reikalavimai
Lietuvos smulkiųjų vartotojų kreditų asociacijos vadovas Liutauras Valickas sako, kad šešėlyje veikiantiems kreditoriams atrištos rankos, mat legaliai Lietuvoje veikiančioms įmonėms taikomi dideli apribojimai.
„Jau ketvirtus metus įtikinėjame politikus ir šios rinkos reguliatorius, kad nepagrįstai, nepamatuotai taikant ribojimus, šešėlis kels galvą. Dalis įmonių, negalėdamos skolinti oficialiai, duos neigiamą atsakymą galimiems klientams. Šie, nežinodami, kur tenkinti savo finansinius poreikius, kreipsis į šešėlinę rinką“, – teigė asociacijos vadovas.
Anot jo, asociacijos nariai ir reguliuotojus, ir Seimą informuodavo apie šešėlinę rinką, bet į asociacijos narius buvo reaguojama skeptiškai, su ironija. Neva šešėlinis lupikavimas išgalvojamas tik todėl, kad būtų pagąsdinta valstybė.
„Kiek reikės dar liūdnų istorijų, kad valstybinės institucijos patikėtų, jog alternatyvios finansavimo priemonės – mikrokreditai, kreditai, neklasikiniai kreditavimo instrumentai šalyje labai reikalingai. Žmonės turi patys ieškotis pagalbos. Kai legali, oficiali galimybė panaikinama, jie kreipiasi į šešėlinius skolintojus, kurie, pasitelkdami visą išmonę, vilioja klientus“, – sakė pašnekovas.
L.Valicką stebina neribojama tokių kreditorių reklama, kuriai netaikomi jokie reikalavimai.
„Vartotojas apskritai tų teisių ir galimybių neturi. Kadangi paskolos teikiamos nuotoliniu būdu, potencialus sukčius gali labai lengvai mėtyti pėdas. O valstybinėms institucijoms lieka skėsčioti rankomis: „Atleiskite, jūsų patirta žala nėra tokia didelė, kad mes tarptautiniais kanalais ieškotume pagalbos“, – sakė L.Valickas.
Žmonės skolinasi, nes nėra turtingi
Jis įžvelgia kai kurių asmenų norą politikuoti ir dar labiau reguliuoti kreditorių veiklą.
„Mes ne kartą raginome sutelkti pastangas ir įsigilinti, kodėl žmonės skolinasi. Neseniai skaičiau lietuvišką disertaciją vartojamųjų kreditų tema. Doktoranto išvada: žmonės neturtingi ne dėl to, kad skolinasi, bet skolinasi dėl to, kad neturtingi. Susidaro tokių kritinių situacijų, kai žmogui reikia ieškoti pagalbos“, – neabejoja asociacijos vadovas.
Jo teigimu, visuomenė klaidinama sakant, kad kreditai suteikiami atsilikėliams. Didžioji tokių įmonių klientų dalis yra valstybės tarnautojai, mokytojai, pareigūnai. Tarkime, anksčiau žmogus galėjo pasiskolinti savaitei šimtą litų, nes jam tiek tereikėjo. Dabar dėl įvestų ribojimų oficialiai dirbanti įmonė negali skolinti tokios sumos, nes neatitinka įstatyme numatytų kainų ribojimo reikalavimų.
„Dabar paskola suteikiama ne trumpesniam laikui kaip mėnesiui, taip pat kredito suma negali viršyti daugiau kaip 40 proc. skolininko pajamų. Todėl dabar žmonės ima ilgesniam laikui ir moka daugiau palūkanų. Smulkiajam vartojimo sektoriui taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir bankų sektoriui“, – skaičiavo pašnekovas.
Lietuvos bankui nerūpi?
L.Valickas teigia pats atkreipęs dėmesį į tai, kad, sprendžiant iš skelbimų laikraščiuose, nemokamuose portaluose, laiptinėse gausos, šešėlinė rinka akivaizdžiai klesti.
Jis prisiminė neseną įvykį, kai viename kaime gyvenantis vaikinas mėnesiui pasiskolino tūkstantį litų, o privatus skolintojas jam išrašė trijų tūkstančių litų vekselį.
„Niekas neturi teisės, neregistravęs tokios veiklos, ja verstis. Skolintojas buvo toks įžūlus, kad pas vaikiną atsiuntė antstolį. Antstolis pridėjo savo mokestį“, – kuriozinę ir svarbiausia – nebaudžiamą situaciją įvardijo asociacijos vadovas.
Jis teigė, kad asociacijos vardu Lietuvos banką yra ne kartą informavęs apie augantį šešėlį, ragino jį, kaip reguliatorių, imtis priemonių. Tačiau bankas, kontroliuojantis oficialiai veikiančias kredito įstaigas, tvirtindavo, kad šešėlinis kreditų verslas nėra jo jurisdikcija.
„Mane, kaip pilietį, tai keistai nuteikia. Jeigu matau pažeidimą, nesvarbu, kad nesu policininkas, – reaguoju kaip pilietis. Lietuvos bankas nemato reikalo atitinkamoms institucijoms pranešti apie nelegalius skolintojus“, – kritikos Lietuvos bankui negailėjo pašnekovas.
Asociacijos vadovo teigimu, oficialiai rinkoje yra apie 60 kreditus teikiančių įmonių. Iš jų aktyviai veikiančių – apie 40. Asociacija vienija 12 įmonių.
