Vien Palanga yra paskaičiavusi, kad atstatyti visą stichijos nuniokotą
kurortui priklausantį 24 kilometrų ilgio paplūdimių ruožą, suformuoti
nuplautas kopas, jas išpinti naujomis žabtvorėmis, nutiesti sulaužytus
medinius takus ir laiptus kainuos ne mažiau, kaip 200 tūkst. eurų.
„Toks skaičius manęs dar negąsdina, tačiau kai prie palangiškių prašomos
sumos prisidės Klaipėdos ir Neringos patirti nuostoliai, gali pasidaryti
baisu“, – juokavo kartu su Palangos meru Šarūnu Vaitkumi kurorto paplūdimius apžiūrėjęs ministras.
K.Trečiokas neslėpė, kad kopų ir sunaikintos paplūdimio infrastruktūros
atstatymui visų trijų pajūrio savivaldybių poreikiams pinigų neužteks.
Aplinkos ministerijos biudžete Baltijos jūros pakrantės tvarkymo darbams
šiemet yra numatyta apie 260 tūkst. eurų. Jie turėtų būti paskirstyti
artimiausiu metu, nes už šias lėšas paplūdimiai turi būti paruošti dar
iki vasaros sezono pradžios.
Ministro manymu, didžiausia šių lėšų dalis turėtų atitekti daugiausiai
poilsiautojų ir turistų sulaukiančiai Palangai, kuriai priklauso
ilgiausias intensyviai naudojamas paplūdimių ruožas.
K.Trečiokas pasidžiaugė anksčiau vykdytu Baltijos jūros pakrančių
papildymo smėliu projektu, nes tas paplūdimio vietas, kuriose buvo
piltas smėlis, bangos kopų nepasiekė.
Be to, uraganas pademonstravo, kad geriausiai smėlis kopose kaupiasi
ten, kuro jos yra dengiamos šakų klojiniais ir išpinamos žabtvorėmis.
„Nors tai atrodo ir Sizifo darbas, bet akivaizdu, kad toks pakrančių
apsaugos būdas, yra pats efektyviausias“, – teigė K.Trečiokas.
Paplūdimių papildymo smėliu darbams iš ES gamtosauginių fondų yra
numatyta gauti apie 6,5 mln. eurų. Ministro manymu, žemyninei pakrantės
daliai turėtų atitekti apie 5 mln. eurų. Už likusius pinigus smėlis bus
pilamas Neringos paplūdimiuose.
