Prieš kelias dienas uraganinis vėjas pridarė itin daug žalos Baltijos jūros pakrantei. Atlanto vandenyne pradėjęs formuotis ciklonas, vėliau pavadintas „Feliksu“, judėdamas į Skandinaviją, išsiskaidė į kelis labai aktyvius ciklonus.
Vienas iš jų visa jėga ir užgriuvo Baltijos šalis. Pirminiais vertinimais, „Feliksas“ buvo silpnesnis nei ankstesniais metais mūsų pajūrį nuniokoję uraganai – 1999 m. „Anatolijus“ ar 2005 m. „Ervinas“ – ir padarė mažiau žalos.
Lietuvoje siaučiantys uraganai netikri?
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologijos skyriaus vedėja Audronė Galvonaitė teigė, kad Lietuvoje siaučiantys uraganai gerokai skiriasi nuo tų, kurie kelia grėsmę atogrąžų kraštų gyventojams.
„Tikrieji uraganai formuojasi atogrąžų platumose ir prie Lietuvos jie priartėja labai retai. Iš stipriųjų uraganų, siautusių Lietuvoje, tai buvo „Anatolijus“, pretenzijų pasirodyti rimtu uraganu turėjo „Ervinas“, bet juo nevirto.
Tikrieji uraganai formuojasi vandenynuose, ne sausumoje ir juos paprastai lydi viesulai. Sakoma, kad vieno uragano metu siaučia nuo kelių iki keliasdešimties viesulų. Tai didelė jėga, kuri smogia į sausumą, bet čia pat ima gesti, nes jų kelyje atsiranda tokios kliūtys kaip pastatai, medžiai“, – kalbėjo A.Galvonaitė.
„Feliksą“ skandinavai pakrikštijo kitaip
Anot specialistės, uraganą atskirti nuo audros gana paprasta – kai vėjas pasiekia 32 metrų per sekundę greitį, jis laikomas uraganiniu.
Prieš porą dienų Lietuvoje siautusį „Feliksą“, kurį norvegai vadino „Nina“, o danai – „Egon“, meteorologė apibūdino kaip cikloną, kurio metu siautė uraganinis vėjas, bet, ar vadinti „Feliksą“ tikruoju uraganu, tebėra klausimas.
„Būna taip, kad šalys pačios stipriems vėjams suteikia pavadinimus, bet jie pasaulinės meteorologijos organizacijos neįvardijami kaip uraganai ir jiems nesuteikiami oficialūs vardai, kurie paprastai duodami iš uraganų vardų katalogo“, – kalbėjo A.Galvonaitė.
Uraganų vardai – iš specialaus katalogo
Anot pašnekovės, kiekvienais metais sudaromas specialus uraganų vardų katalogas: „Toks katalogas paprastai sudaromas prieš uraganų sezono pradžią – dažniausiai iki balandžio mėnesio, kuris laikomas uraganų sezono pradžia. Katalogai sudaromi atskiriems regionams pagal vandenynus, o šalims, kurios yra toje teritorijoje, uraganų vardai būtų kultūriškai artimesni“, – teigė A.Galvonaitė.
Pašnekovės teigimu, uraganų vardų sąraše kasmet būna apie 20 vardų, o jei taip nutinka, kad uraganų per sezoną pasitaiko daugiau, tuomet naudojamos raidės Alfa, Beta, Gama ir t.t.
„Tikrųjų uraganų, kurie būna labai pavojingi ir pridaro labai daug žalos, pavadinimai išbraukiami iš katalogų, jie priskiriami vadinamiesiems juodiesiems uraganams, pavyzdžiui, kaip „Katrina“, ir jų vardais daugiau jokie kiti uraganai nevadinami. Visi kiti vardai maždaug po šešerių metų vėl įtraukiami į katalogus“, – kalbėjo pašnekovė.
Stichiją vadino tik moteriškais vardais
Įdomu tai, kad anksčiau uraganai vadinti išskirtinai moteriškais vardais. „Seniau uraganai buvo vadinti jūrų mergelėmis, nes kai vėjas šiaušdavo bangų keteras, atrodydavo tarsi baltos skarelės, lekiančios per vandenyną.
Moteriškais vardais uraganus pradėta vadinti dar ir dėl to, kad pirmiausia juos pastebėdavo jūreiviai vyrai. Tuomet jie šiems gamtos reiškiniams stengdavosi suteikti savo mylimųjų, seserų ar motinų vardus“, – teigė meteorologė ir pridūrė, kad nuo 1957 metų pradėta piktintis tokiu uraganų krikštu ir imta duoti jiems ir vyriškus vardus.
Krikštatėviu tampa pirmasis pamatęs
Pasak pašnekovės, nors uraganų vardai paprastai parenkami iš sąrašo, kuris sudarytas abėcėlės tvarka, tai tikrai nereiškia, kad galima nuspėti, kaip vadinsis kitas uraganas: „Jei, tarkime, jūreivis pamato uraganą ir jam patinka vardas iš sąrašo vidurio ar pabaigos, tuomet uraganą galima pavadinti bet kuriuo vardu iš sąrašo, bet apie tai turi būti pranešta pasaulinei meteorologijos organizacijai, kad būti užregistruota, kad uraganas taip pavadintas ir kito tokiu vardu vadinti negalima.“
Dažniausiai uraganai ir uraganiniai vėjai pavadinami vardais moksliniais tikslais: „Taip daroma praktiniais sumetimais, kad studentams būtų lengviau mokytis – jei kalbama apie „Feliksą“, tuomet studentams būna aiškiau.“
