„Mes tai matome iš Rusijos propagandos. Baltijos šalys, deja,
yra įtrauktos į vadinamąjį projektą „Russkij mir“ (Rusų
pasaulis). (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas mato savo
vizijose, kad kitos bus Baltijos šalys, jeigu jis įveiks Ukrainą.
Nedėkite daug vilčių, kad buvimas NATO gali išgelbėti jus nuo
tokių įvykių“, - pirmadienį per Lietuvos laisvės gynėjų
susitikimą Vilniuje, parlamento rūmuose, sakė ukrainietis.
Už Lietuvos laisvę 1991 metais Vilniuje kovojęs, o dabar
Ukrainoje kariaujantis J.Dykyjus tvirtino, kad jo šalis tokią
klaidą jau padarė, kai patikėjo 1994 metų pažadu garantuoti
teritorinį vientisumą.
„Mes buvome tokie naivūs, kad patikėjome Budapešto
memorandumu, kai atsisakėme branduolinio ginklo, galvodami, kad bus
užtikrinta taika, nepriklausomybė, sienų vientisumas. Puikiai
matote, kaip mus „apgynė“, kai prasidėjo Rusijos agresija. Tas
pats nutiks ir su Lietuva, jeigu nepasirūpinsite savo gynyba“, -
tvirtino svečias.
1994 metų gruodžio 5 dieną memorandumą su Ukraina pasirašė
Rusija, Didžioji Britanija ir Jungtinės Valstijos. Šiuo dokumentu
Ukraina atsisakė viso branduolinio arsenalo, likusio šalyje žlugus
SSRS, mainais į garantijas dėl jos nepriklausomybės, suvereniteto
ir sienų apsaugos.
„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad nežiūrėtume į šį
Rusijos ir Ukrainos karą kaip į svetimą karą. Jūs galite būti
kita šalis“, - pabrėžė J.Dykyjus.
„1991 metais mes puikiai suvokėme, jeigu Sovietų Sąjunga
sutriuškins Lietuvą, jokia kita respublika neturės šansų
iškovoti laisvę. Dabar jeigu ši imperija nesulaužys savo dantų į
Ukrainą, ji žengs toliau“, - įspėjo jis.
Ukrainietis ragino atidžiai stebėti Rusijos propagandą ir
matyti jos siunčiamos ženklus.
„Mes rimtai nežiūrėjome į Rusijos propagandą, tiesiog
juokėmės iš to, ką skleidė Maskva. Jeigu būsite dėmesingi,
pastebėsite tam tikras žinias, kurios buvo būdingos Ukrainai prieš
metus. Rusams dabar kuriamas baisių fašistų lietuvių įvaizdis, o
pati Lietuva vaizduojama ne kaip savarankiška valstybė, o tam tikra
Vakarų marionetė“, - pasakojo jis.
J.Dykyjaus tvirtinimu, toliau pagal agresoriaus principus
sukuriamas nedidelis konfliktas, kuris parodomas taip, jog pati
valstybė nesugeba jo išspręsti. Tokiu būdu propaganda pateisina
jėgos įsikišimą į nacistinės šalies reikalus. Paskui sukuriamas
„antinacistinis“ judėjimas, kurio nariai pradeda daryti savo
tvarką - naudoti jėgą, užimti pastatus. Svečio teigimu, Kryme ir
Donbase šis scenarijus įvykdytas visiškai,kituose prorusiškuose
Ukrainos regionuose jo pavyko išvengti, nes tam pasipriešino
visuomenė.
„Mums reikia būti pasirengusiems dar ne kartą parodyti jėgą
ir vienybę ateityje. Negalvokite, kad tai yra tik valstybės ar
kariuomenės reikalas, tai yra visos tautos reikalas“, - akcentavo
J.Dykyjus.
Jis dėkojo Lietuvai, jos politikams, diplomatams ir atskiriems
lietuviams už paramą jo šaliai kovojant su Rusijos agresija.
„Jeigu dabar Ukrainoje darytų užsienio politikų reitingą, be
abejo, pirmą vietą užimtų prezidentė Dalia Grybauskaitė“, -
teigė ukrainietis.
Jis taip pat sakė, kad Ukraina nepamirš Lietuvos atstovės
Jungtinėse Tautose Raimondos Murmokaitės, kuri esą pirmoji
pasaulyje tiesiai įvardijo, jog jo šalyje vyksta ne vidaus
konfliktas, o Rusijos agresija prieš Ukrainą.
„Lietuvos ambasadorius, signataras Petras Vaitiekūnas Ukrainoje
dažnai elgėsi ne kaip diplomatas, o kaip lietuvis, kovojantis už
laisvę. Būdami Lietuvos ambasadoje, mes jautėmės kitaip nei kitų
šalių atstovybėse, mes tiesiog jautėmės kaip namie“, - kalbėjo
J.Dykyjus.
Šiomis dienomis Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena,
pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų
kariuomenės veiksmus Vilniuje.
Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos
valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies
nepriklausomybę nuo SSRS. Sovietų kariuomenei ir specialiesiems
daliniams užimant Vilniaus Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo
ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis
beginklių žmonių.
