Galima ir švelniau: Vakarų Europa tebėra daug kuo susijusi su Rusija,
todėl dėl Ukrainos kirviu per tuos ryšius nekirs.
Galima taip, kaip Vakarų intelektualai, daug dešimtmečių kritiškai
vertinantys savo pačių civilizaciją: Vakarų Europa yra taip
persisotinusi geru gyvenimu, kad net mažiausia grėsmė sukelia
nepasitenkinimą savų politikų veiksmais.
Vakarų visuomenė, verslo pasaulis neleis sankcijoms prieš Rusiją
įsisiūbuoti ir šį kartą. Jeigu reikės, dėl ramybės, stabilumo
paaukos ir Krymą. Tačiau kaip tai padaryti, kad nepasijustum ciniku,
uždavinys sudėtingas.
Pozityviems santykiams atnaujinti reikia preteksto, bendro intereso.
Pastaruoju metu tokiu interesu dažnai tampa kova su terorizmu. Galima
neabejoti, kad teroro aktu Paryžiuje politiškai bus pasinaudota šimtu
procentų.
Be to, labai pagausėjo Vakarams siunčiamos informacijos apie "Islamo
valstybės" skverbimąsi į Vidurinę Aziją, ir Rusijos pagalba čia
neišvengiama.
Bet to negana. Be sutarimo ir kitais klausimais, vien solidarumas dėl
bendro seno naujo priešo yra trumpalaikis. Ne tik vis gausėjantys
Vakarų politologai, skeptiškai vertinantys sankcijas Rusijai, bet ir
partijos, ES valstybėse oponuojančios esantiems valdžioje, "užkulisių"
susitarimu pamažu ruošia dirvą santykių su Rusija atšilimui.
Tokia procedūra, išbandyta ne kartą, bus pakartota ir dabar. Manau, jog
ji bus pradėta įgyvendinti per Latvijos pirmininkavimą ES Tarybai.
Prieš pat Naujuosius metus Latvijos prezidentas A.Bėrzinis paskelbė tokį
tekstą: "Kokie dar variantai (santykiuose su Rusija. - Aut.)?
Statyti Berlyno sieną? Bet ir ji jau vieną kartą griuvo. Jeigu mes
1990 metais, kai situacija buvo kur kas aštresnė, suradome taikų
konflikto sprendimo būdą, manau, dabar tai padaryti daug paprasčiau."
Latvijos prezidentas pasakė šiuos žodžius ne tam, kad norėtų santūrų
kalbėjimą Rusijos atžvilgiu supriešinti su gana kieta Lietuvos vadovų
retorika. Tai greičiausiai iš anksto Briuselio užkulisiuose aptartas
dalykas.
Jau po kelių dienų ta pačia tonacija dėl tolesnių sankcijų Rusijai
prakalbo Prancūzijos prezidentas. O visai neseniai A.Bėrzinio nuostatą
pakartojo vizitą į Rusiją planuojantis Latvijos užsienio reikalų
ministras.
Latvijos pirmininkavimo ES Tarybai dominuojanti idėja bus santykiai su
Rusija, ir yra daug požymių, kad jau po pusmečio gali atsirasti naujų
geopolitinės situacijos niuansų.
Atviras ir ciniškų politinių žaidimų, atrodo, vengiantis Latvijos
prezidentas netgi įvardino naujos situacijos santykiuose su Rusija
atsiradimo priežastis: "Į pasaulį žvelgdamas platesniu žvilgsniu aš
visada prisimenu Sh.Pereso žodžius, kad vyriausybių vaidmuo vis labiau
mažėja ir mažės ateityje, o pasaulį valdys verslas."
Dabartiniame pasaulyje šią tiesą be specialių politologijos mokslų
supranta ir mažas, ir didelis. Jeigu Vakarų Europos verslininkams
sankcijos Rusijai pasirodys žalingos jiems patiems, tų sankcijų ir
neliks. O į politikų klausimą, kaip kitaip paveikti Maskvą, atsakys
paprastai: darykite, ką norite, iš to duoną valgote.
Rusija kabinasi už Latvijos pirmininkavimo. Dar nežinia, ar Kremliui
nepavyks prisivilioti Latvijos vadovo paminėti pergalės Antrajame
pasauliniame kare. Tai Lietuva be jokių bandymų pasitarti su Lenkija,
Latvija ir Estija iškart atmetė.
Jau du mėnesiai Rusijos propagandoje nebegirdėti apie Naująją Rusiją.
Krymo atžvilgiu taip pat daromi keisti judesiai. Rusijos Dūmoje
ruošiamasi kelti klausimą dėl Krymo "dovanojimo" Ukrainai konstitucinio
teisėtumo: N.Chruščiovo laikais už Krymo priskyrimą Ukrainai balsavusi
Aukščiausioji Taryba neturėjusi kvorumo.
Vadinasi, Maskvai dėl Krymo užgrobimo reikia papildomų argumentų.
Ruošiamasi ilgalaikėms deryboms su Vakarų valstybėmis dėl Krymo
pripažinimo. Santykiuose su Kijevu Rusija stengiasi perimti
vakarietišką formulę.
Vakarai nuolatos pabrėžia nekovojantys prieš Rusijos žmones, o tik prieš
valdžios politiką, Kremlius irgi aiškina priešiškai esąs nusistatęs tik
prieš Kijevo režimą.
Itin daug dėmesio Rusija skiria slaviškos, stačiatikiškos Rusijos ir
civilizacijos studijoms, kurias finansiškai remia valdžia, ir Ukraina
laikoma sudėtine slaviško pasaulio dalimi, kuri niekada nepritapsianti
prie vartotojiškų, vis labiau krikščioniškosioms vertybėms abejingų
Vakarų.
Faktiškai į bet kurią politinę "diskusiją" Rusijoje yra įpinami
samprotavimai apie vertybių sistemų skirtumus. Šaltojo karo metais
ideologinė siena buvo statoma tarp komunizmo ir kapitalizmo, o dabar
mėginama įtikinti, kad iš didelio krikščioniškojo pasaulio tik
stačiatikybė neišsigimė ir išlaikė autentišką požiūrį į
krikščioniškąsias vertybes.
Sunku pasakyti, kuo baigsis ideologinė mankšta, bet netenka abejoti, jog
Latvijos pirmininkavimo ES Tarybai metu Rusija stengsis išlįsti pro
adatos skylutę, ir labai tikėtina, kad Vakarai jai padės tai padaryti.
Kaip šiame etape elgsis Lietuva, žino tik Ji.
