„Anksčiau jie nebuvo banditai“, – žurnalistę patikino studentė, buvusi sostinės Tuskulėnų vidurinės mokyklos moksleivė.
Jos buvę bendramoksliai 21 metų Karolis Pociūnas, jo bendraamžiai Paulius Leščinskas ir Edgaras Petrasevičius buvo aktyvūs, drąsūs, patiko merginoms.
Vilnietė prasitarė, kad Paulius yra kvietęs ją kavos ir į pasimatymus, tačiau ji neidavo: „Kitos merginos nuo jo svaigo, tačiau aš jų būriui nepriklausiau.“
Tuometei moksleivei atrodė, kad vaikinas, nors ir gražus, nėra vertas rimtesnio dėmesio.
„Jie mėgo pakvailioti, išgerti – kaip ir visi jauni žmonės. Kai pramogaudavome, nemačiau jokių agresijos proveržių – nei muštynes skatindavo, nei plūdosi su kitais“, – apie tris draugus, neseniai suimtus po žiaurių muštynių Vilniuje, pasakojo studentė.
Būtent šie jaunuoliai Kūčių išvakarėse prie naktinio baro „Vingrių 17“ su dar keliais draugais užpuolė 48 metų kompozitorių ir muzikantą T.Dobrovolskį bei dar vieną vilnietį.
Žiauriai sumuštas T.Dobrovolskis mirė neatsigavęs iš komos.
43 metų našlė menininkė Akvilė Dobrovolskė liko viena rūpintis dviem nepilnamečiais vaikais.
Mokytojos – sukrėstos
Apie buvusių mokinių žiaurumą išgirdusias Tuskulėnų vidurinės mokyklos mokytojas ištiko šokas. Viena jų neįstengė ištarti nė žodžio.
Kita mokytoja stebėjosi: „Tai, ką jie padarė, – baisu, žiauru, netelpa į jokius rėmus.“
Pašnekovė patikino, kad visi trys jaunuoliai – iš rūpestingų šeimų. Jų motinos lankydavosi tėvų susirinkimuose, domėjosi atžalų pažymiais.
2012-ųjų laida, su kuria jie baigė mokyklą, – viena stipriausių.
„Tų metų abiturientus prisimenu kaip meniškus, sportiškus. Tai buvo žvaigždžių laida – kur atsidurs, ten gėdos nepadarys“, – kalbėjo viena mokyklos vadovių.
Paulius buvo labai sportiškas, lankė krepšinio treniruotes, dalyvaudavo varžybose. Edgaras ir Karolis neblogai mokėsi. Visi trys aktyviai dalyvavo mokyklos gyvenime.
Tik Karolis, septintoje klasėje persikėlęs gyventi į sostinę iš provincijos, buvo uždaresnio būdo.
Mokytojai dabar skaudu kalbėti apie buvusius mokinius, įtariamus tyčiniu nužudymu: „Prisimenu tik šviesius jų veidus. Nors ką jie darydavo laisvalaikiu, aš nematydavau.“
Ji svarstė, kaip tokie jaunuoliai galėjo iš pasalų užpulti ir žiauriai sumušti kompozitorių?
Tačiau patylėjusi mokytoja pripažino: po išleistuvių praėjo jau pustrečių metų, jie galėjo pasikeisti.
Mėgo linksmintis baruose
„Mažas vakarėlis, dar nieko nenužudė“, – lygiai prieš metus iš vieno sostinės naktinio klubo į socialinį tinklą parašė Edgaras.
Nuotraukoje – taikus vaizdelis: jaunuolis su palaiminga šypsena veide stovi prie baro, o jį meiliai apsikabinusi ilgaplaukė blondinė.
O štai jau 2014-ųjų pavasaris. Ir vėl baras. Tik šį kartą Edgaras įamžino kitą savo draugą – K.Pociūną.
„Smaugiam žąsį su Karoliu“, – iš užeigos „Dirty Duck“ parašė jis.
Kitose nuotraukose – jau pats Edgaras. Jo atvaizdas prie rūke skendinčio Eiffelio bokšto Paryžiuje sulaukė draugų replikų.
„Tavo snukis čia pragertas“, – nuotrauką pakomentavo Karolis.
Kitoje nuotraukoje Edgaras siunčia draugams linkėjimus jau ne iš Paryžiaus, o iš saulėtosios Italijos.
Pabaigę mokyklą ir tapę Vilniaus aukštųjų mokyklų studentais trys draugai mėgavosi laisve, naktinėmis sostinės pramogomis, merginų dėmesiu ir kelionėmis. Jų pažinčių ratas didėjo.
Paulius turėjo automobilį „Ford Mondeo“. Susisodinęs būrį draugų, pasivadinusių „Vosyliukai VIP Club“, jis lėkdavo paūžti į Palangą, o kartais – atsigaivinti prie kokio neva stebuklingo šaltinio.
Linkėjimai – ir iš Majamio
„Jie nebuvo vien tėvelių išlaikytiniai“, – patikino Karolio, Edgaro ir Pauliaus bičiulis.
Laisvu nuo studijų laiku trys draugai vienus metus dirbo Vilniuje alaus bare.
O praėjusią vasarą Karolis ir Edgaras praleido Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Pagal programą „Working Travel“ (darbo kelionė) į JAV išvykusiems vaikinams užteko laiko ir darbui, ir pramogoms.
Jie važinėjosi dviračiais po saulėtąjį Majamį, nardė prie Bahamų salų.
„Žiūriu, su darbu jums pasisekė, prie jūros ištisai sėdite“, – Karoliui ir Edgarui rašė bičiulis iš Vilniaus.
Karolis jam atsakė: „Jooo sėkmė.“
Ta sėkmė jiems šypsojosi dar pusmetį. Per tą laiką kiti bičiuliai pastebėjo, kad vienas jų išgėręs tampa agresyvus, ieško prie ko prikibti.
Namuose studentas šeimininkavo vienas – jo išsiskyrusi motina buvo išvykusi į Norvegiją.
Juos pažįstantis vilnietis „Lietuvos rytui“ pasakojo, kaip vienas iš trijų draugų bandė įžiebti konfliktą naktiniame klube – prasilenkdamas tyčia užkabino jį petimi.
„Blaivus jis buvo protingas, bet kai išgerdavo, tapdavo agresyvus, ieškodavo priekabių“, – aiškino pašnekovas.
Gal priekabių objekto jis ieškojo ir tą naktį prieš Kūčias?
Kvietė pažaisti futbolo
Jaunuoliai naktį iš gruodžio 23-iosios į gruodžio 24-ąją į barą „Vingrių 17“ atėjo pratęsti linksmybių. Ši užeiga veikia visą naktį. Prieš tai jie pramogavo kitur.
Tą vakarą Edgaras savo draugams siuntė žinutes ir kvietė pažaisti stalo futbolo.
Ši sportiška pramoga patiko ir Karoliui. Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete surengtame stalo futbolo turnyre studentas buvo laimėjęs 1-ąją vietą.
Užeigoje „Vingrių 17“ prie baro alų gurkšnojo T.Dobrovolskis ir dar du vyrai. Šalia kompozitoriaus ramiai gulėjo juodas kaip anglis šuo.
Jaunuoliams tie vyrai, pagal amžių tikę į tėvus, kažkuo nepatiko. O gal jie tiko kaip taikinys agresijai išlieti? Vaikinai išsikvietė pastiprinimą. Tačiau pačioje užeigoje užpulti nedrįso – čia buvo vaizdo kameros.
Kai T.Dobrovolskis su kitu baro lankytoju išėjo į lauką parūkyti, jaunuoliai ant jų užgriuvo.
„Suveikė bandos jausmas“, – „Lietuvos rytui“ masinių muštynių motyvą paaiškino vienas su šia byla dirbantis pareigūnas.
Užpuolė iš už nugaros
„Mes tų jaunuolių net nematėme. Jie iš už nugaros pribėgo prie mūsų ir smogė. Viskas vyko lauke ir labai greitai.
Prieš tai nebuvo jokio konflikto – mes su jais nei apsižodžiavome, nei susistumdėme.
Su Tomu paprasčiausiai jiems nepatikome. O gal tik aš jiems nepatikau? Bet kas konkrečiai jiems nepatiko, nežinau. Viskas įvyko lygioje vietoje“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo antras nukentėjęs vilnietis.
Per žiaurias muštynes T.Dobrovolskiui smailiu daiktu, greičiausiai skėčiu, buvo išdurta akis, prakirsta galvos kraujagyslė ir sužalotos smegenys.
Abu užpulti vyrai buvo mušami net gulintys.
Politika nebuvo skaudi tema
Kažkuris iš jaunuolių puldamas šūktelėjo: „Kam čia patinka Putinas?“
Vėliau šią frazę pasigavo ir savaip pateikė rusiškas naujienų portalas – neva T.Dobrovolskis palaikė Rusijos prezidentą V.Putiną.
Ar galėjo konfliktą įžiebti politinis ginčas? Ar T.Dobrovolskis mėgdavo dėstyti kitiems savo politines pažiūras?
„Mano vyras buvo apolitiškas, o apie Putiną jis išvis nekalbėdavo. Jam rūpėjo ne politika, o dvasiniai dalykai. Nors mes abu – už Ukrainą, garsiai apie tai niekada nešaukėme. Kartą Tomas tik juokais paklausė, ar norėčiau, kad jis taptų politiku. Atsakiau, kad to neleisčiau.
Taigi politika jam nebuvo skaudi tema. Mano vyras mieliau žmonėms rengdavo terapines garsų ir kvapų sesijas. Po to klausytojai jam skambindavo, dėkodavo, prašydavo tolesnės pagalbos“, – paaiškino našlė.
Tuomet gal patys užpuolikai buvo įkaitę nuo politinių aistrų? „Lietuvos rytui“ pavyko pakalbinti jų bičiulį, kuris niekada nei iš Karolio, nei iš Edgaro ar Pauliaus lūpų nėra girdėjęs politinių lozungų.
„Su jais teko nemažai bendrauti, bet mes niekada nekalbėdavome apie politiką. Jiems politika nebuvo nei pirmoje, nei dešimtoje vietoje.
O kad dėl jos muštųsi? Tikrai ne“, – tvirtino visus tris draugus gerai pažįstantis vilnietis.
Karolį jis matydavo rečiau, o su Edgaru ir Pauliumi susitikdavo pažaisti krepšinio. Šiuos du bičiulius pašnekovas apibūdino tik teigiamai. Kodėl, jo nuomone, įvyko muštynės?
„Jie atsidūrė netinkamu laiku netinkamoje vietoje“, – mano jaunuolis.
O gal netinkamu laiku ten atsidūrė T.Dobrovolskis? Į netoli jo namų esantį barą kompozitorius užsukdavo ir anksčiau – išlenkdavo bokalą alaus ir sveikas grįždavo.
Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius patvirtino, kad muštynėse dalyvavusių ir kompozitoriui gyvybę atėmusių jaunuolių motyvai – beprasmiški, nepamatuojami.
„Ir jie negali būti pateisinami girtumu“, – teigė prokuroras.
Prieš laidotuves – atminimo koncertas
* Originaliais muzikiniais projektais garsėjęs kompozitorius ir muzikantas T.Dobrovolskis vėlų gruodžio 23-iosios vakarą išėjo pasivaikščioti su savo augintine – Maljorkos avigane Aza. Pakeliui jis užsuko į netoli jo namų esantį naktinį barą „Vingrių 17“.
* Prie užeigos užpultas ir žiauriai sumuštas muzikas naktį buvo nuvežtas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Ten medikai jam atliko kelias sudėtingas operacijas.
* Sausio 6-osios naktį T.Dobrovolskis mirė ligoninės reanimacijoje taip ir nepabudęs iš komos.
* Sausio 8-ąją Vilniaus menų fabrike „Loftas“ dešimtys muzikantų susirinko pagroti, kad pagerbtų mirusio kompozitoriaus atminimą. Norinčiųjų groti buvo tiek, kad teko įrengti dvi scenas.
* „Koncertą rengėme su viltimi, kad Tomas liks gyvas – ketinome rinkti lėšas jam gydyti. Kai Tomas mirė, nusprendėme koncerto neatšaukti – artimieji neprieštaravo“, – sakė muzikos festivalių rengėjas Algirdas Barniškis-Blėka.
* Koncerto nuotaika buvo kupina ramybės ir susikaupimo. Daugelis atlikėjų pasirinko ilgesingas dainas.
* „Jis buvo pats didžiausias pacifistas, nuostabaus gėrio žmogus. Jis skruzdėlės nebūtų galėjęs nuskriausti – jis būtų jai pagrojęs“, – kalbėjo grupės „Bix“ lyderis Saulius Urbonavičius-Samas.
* Sausio 9-ąją muziką jo artimieji ir daugybė bičiulių palydėjo į paskutinę žemiškąją kelionę.
