Prieš porą mėnesių prie pėsčiųjų tilto Klaipėdoje, Priestočio gatvėje, atsirado įspėjamieji ženklai: esant prastiems orams – žiemą pasnigus ar apledėjus tilto dangai – žmonės raginami pasirinkti kitą, saugesnį, maršrutą.
Geležinkelininkai aiškino, kad taip buvo priversti pasielgti „dėl Klaipėdos savivaldybės neveiksnumo sprendžiant pėsčiųjų tilto perėmimo klausimą“.
Uostamiesčio savivaldybė kratosi tilto manydama, kad juo turi rūpintis geležinkelininkai, todėl kreipėsi į teismą. Baimindamasi, kad tiltas nebūtų uždarytas, ji paprašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.
„Klaipėdos miesto savivaldybė tikrai nenori su niekuo kariauti, bylinėtis be jokio reikalo ar pagrindo, bet kai kalbama apie klaipėdiečių interesus ir jų saugumą, bus naudojamos visos įmanomos teisinės priemonės jų interesams apginti. Miestiečių saugumas ir patogumas turi rūpėti ne tik miesto valdžiai, bet ir infrastruktūrą eksploatuojantiems geležinkelininkams. Kreipimasis į teismą – ne karo skelbimas, o kompromiso ieškojimas ne pačiu trumpiausiu ir lengviausiu teisiniu būdu. Viadukas negali būti uždarytas ir jis turi būti saugus“, – kalbėjo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Jau senokai ėmė aiškėti, kad prieš ketverius metus uostamiestyje pastatyto kabamojo tilto niekam nebereikia – juo nebenorintys rūpintis geležinkelininkai tikėjosi, kad įrenginį perims miestas. Abi pusės viena kitai rašė ilgus laiškus, bet taip ir nerado bendros kalbos.
2004 metais „Lietuvos geležinkeliai“ su Klaipėdos savivaldybe pasirašė partnerystės sutartį dėl pėsčiųjų tilto statybos. 2010 m. įgyvendintas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuotas projektas.
Geležinkelininkų nuomone, šis tiltas nėra skirtas keleiviams patekti į peronus, juo Klaipėdos gyventojai keliauja iš centrinės miesto dalies į šiaurinę. Todėl savivaldybė turi rūpintis žmonių patogumu ir saugumu.
Klaipėdos apylinkės teisme „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Evaldas Galvosas aiškino, kad tilto nuosavybės teises ir jo priežiūrą turi perimti savivaldybė. Vietinės reikšmės keliai ir kelio statiniai priklauso savivaldybei. Pareigą rūpintis tiltu jai numato ir Kelių įstatymas. Bendrovė prašė savivaldybės ieškinį atmesti.
Savivaldybės atstovė Jolanta Laužikaitė vėl pakartojo, kad tiltas yra geležinkelio infrastruktūros objektas ir juo turi rūpintis geležinkelininkai. Be to, ji priminė, kad senasis tiltas pakeistas nauju dar ir dėl to, kad senojo atramos trukdė geležinkelio plėtrai.
Geležinkelininkai tikina prisidėję prie tilto statybos – tam skyrė penkiolika procentų reikiamų pinigų.
Savivaldybė savo ruožtu primena, kad bendrovę kurį laiką atleido nuo žemės nuomos mokesčio. Savivaldybės atstovai aiškino, kad galėtų perimti tiltą, jei „Lietuvos geležinkeliai“ jai kasmet skirtų tam tikrą pinigų sumą tilto eksploatuoti ir prižiūrėti.
Teisme E.Galvosas teigė, kad dėl to reikėtų kreiptis į Susisiekimo ministeriją.
„Manome, kad esame pakankamai prisidėję prie tilto pastatymo ir išlaikymo“, – sakė E.Galvosas ir pridūrė, kad sieks šią problemą išspręsti kaip galima taikiau.
Savivaldybės atstovai aiškino, kad miestą kertantis geležinkelis sudaro miestiečiams nepatogumų – pravažiuojantys traukiniai kelia triukšmą. Tiltas ir jo priežiūra – tarsi geležinkelininkų kompensacija už šiuos nepatogumus.
Civilinė byla dėl uždraudimo atlikti veiksmus, kuriais būtų ribojamas ar nutrauktas pėsčiųjų eismas pėsčiųjų tiltu ar nutraukiama tilto eksploatacija arba priežiūra, Klaipėdos apylinkės teisme išnagrinėta per pusvalandį. Sprendimą teismas skelbs po dviejų savaičių. Per tą laiką abi šalys dar gali viską baigti taikos sutartimi.
Geležinkelio bėgius ir judrią Priestočio gatvę peršokantis 700 metrų ilgio ir 3,5 metro pločio tiltas buvo atidarytas 2010 metų vasarą. Jis tris kartus ilgesnis už senąjį tiltą, kuris buvo atgabentas iš Šilutės ir uostamiestyje stovėjo beveik pusšimtį metų.
Naujasis tiltas pakyla iki 7,5 metro aukščio. Juo patogu keliauti ne tik pėstiesiems, bet ir motinoms su vežimėliais, neįgaliesiems ir dviratininkams. Kas devyni metrai įrengtos poilsio aikštelės su suoliukais ir šiukšlių dėžėmis.
Paties ilgiausio šalyje lynų tilto statyba kainavo 13 mln. litų.
