Kiek anksčiau laukia dar vienas svarbus darbas - vasario 12-ąją vyksiančiame tarybos posėdyje bus tvirtinamas šių miesto biudžetas, o praėjusieji metai buvo visai neprasti - į biudžetą surinkta mažiausiai 1,3 mln. eurų daugiau negu planuota. Lėšų perviršis bus panaudotas paskoloms grąžinti.
Šiemet biudžetas tikrai viršys 200 mln. eurų, tačiau tikslūs skaičiai dar rengiami.
Apžvelgdamas besibaigiančios kadencijos darbus A.Kupčinskas džiaugėsi būsimu Panemunės tilto atidarymu, tačiau su juo susijęs ir svarbūs transporto infrastruktūros projektai, kuriuos reikės įvykdyti.
„Gatvių remonto apimtys šiemet nesumažės“, - žadėjo Kauno meras A.Kupčinskas. Pernai mieste atlikta darbų už 4,6 mln. eurų.
A.Kupčinskas džiūgavo permainomis miesto šilumos ūkyje. Apie 50 proc. šilumos pagaminama iš biokuro, o kai dar du katilus atidarys „Kauno energija“, konkurencija padidės ir biokuro dalis padidės iki 60 proc.
Kitas svarbus būsimas projektas - 30 hektarų teritorijos įsisavinimas Fredos rajone. Iš šios teritorijos bus iškelta Karinių oro pajėgų bazė į netoliese esantį Aleksoto aerodromą.
„Kaip geriau šį sklypą išnaudoti, bus labai rimtas naujosios kadencijos tarybos darbas. Tai bus viena perspektyviausių zonų mieste“, - neabejojo A.Kupčinskas.
Kauno vicemeras socialdemokratas Vasilijus Popovas mano, kad laukia dar vienas labai svarbus startas - tai 7 kilometrų ilgio Raudondvario plento rekonstrukcija. Miesto valdžia norėtų darbus pradėti jau šiemet, o baigti per ketverius metus.
„Tai nebus lengvas projektas, nes teks pertvrkyti eismą Raudondvario plento prieigose“, - mano V.Popovas.
Kas šios kadencijos metu Kaune nepavyko?
Vicemeras V.Popovas pripažino, kad viena didžiausių nesėkmių buvo pačios Socialdemokratų frakcijos problemos, kurios kenkė valdančiosios daugumos stabilumui, tačiau kadencijos pabaigoje tai pavyko išspręsti.