Ji buvo atleista 2009 metais tuometinio generalinio prokuroro
Algimanto Valantino sprendimu.
Be to, galutiniu ir neskundžiamu sprendimu Generalinė
prokuratūra įpareigota sumokėti G.Ročienei vidutinį mėnesinį
darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009-ųjų
lapkričio 4-osios iki šio teismo sprendimo įvykdymo dienos.
LVAT antradienį priimtu sprendimu pakeistas tuometinio
generalinio prokuroro 2009 metų spalio 30 dienos įsakymas dėl
nuobaudos G.Ročienei - vietoj atleidimo iš tarnybos skiriamas
papeikimas.
„Pagal nagrinėjamos bylos duomenis darytina išvada, kad
pareiškėjos veiksmais buvo padaryta žala prokuratūros, kaip
valstybės institucijai, profesijos, visos prokurorų bendruomenės
prestižui ir geram vardui, t. y. kilo neigiamos pasekmės“, -
rašoma LVAT sprendime.
Tačiau teismas mano, kad tarnybinės nuobaudos tikslai galėjo
būti pasiekti antra pagal griežtumą tarnybinės nuobaudos rūšimi
– papeikimu.
Teisėjų kolegija mano, kad skirtoji tarnybinė nuobauda yra
akivaizdžiai neproporcinga ir neadekvati padarytam pažeidimui.
Pasak teismo, G.Ročienės padarytam pažeidimui turėjo įtakos
ir kvalifikacijos stoka, pakankamai didelis tiesioginio darbo krūvis,
minėto ikiteisminio tyrimo proceso dalyvių neigiamas nusistatymas ir
trukdymas atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus.
„Pažeidimas padarytas tik viename ikiteisminiame tyrime, dėl
neatsargumo, neveikimu, pareiškėjos veiksmuose nebuvo tyčios
nekontroliuoti ikiteisminio tyrimo ar vilkinti jį. Įvertinus
teigiamą pareiškėjos charakteristiką, jos tarnybos stažą
prokuratūroje, tarnybinių nuobaudų nebuvimą, pareiškėjai turėjo
būti skiriama švelnesnė tarnybinė nuobauda“, - paskelbė LVAT.
Generalinės prokuratūros atstovai teisme yra sakę, jog
pagrindinė G.Ročienės atleidimo priežastis - kad ji netinkamai
kontroliavo, vadovavo ir pati atliko ikiteisminį tyrimą vadinamojoje
pedofilijos byloje, „būtent ten buvo praleistas laikas ir momentas
surinkti pagrindinius įrodymus, kurie toliau ir lėmė sunkią bylos
eigą“.
2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs
teisėjas Jonas Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų
nužudyta V.Naruševičienė. Prokurorai nustatė, kad žmogžudystes
įvykdė Drąsius Kedys. Jis kaltino V.Naruševičienę leidus
tvirkinti jo ir Laimutės Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios
pusseserę, pačios V.Naruševičienės mažametę dukrą.
J.Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi
teismai A.Ūsą išteisino.
A.Ūso byloje G.Ročienė maždaug prieš dvejus metus buvo
apklausta liudytoja. Ji pasakojo, kad dalyvavo dviejose tariamai
tvirkintos mergaitės apklausose pas ikiteisminio tyrimo teisėją,
taip pat pateikė įtarimus A.Ūsui. Pasak jos, antrosios mergaitės
apklausos prireikė, nes iš D.Kedžio gauta duomenų apie galimą
seksualinį prievartavimą.
Kadangi vaikas buvo mažas, prokurorė norėjo kuo greičiau jį
apklausti, žinodama, kad tokiais atvejais vaikui geriausia pabūti
neutralioje aplinkoje. Kolegos prokurorai jai nurodė Vaiko raidos
centrą Vilniuje. Tai ketinta pasiūlyti mergaitės tėvui D.Kedžiui,
tačiau iš karto jo surasti nepavyko. Vėliau atvykęs į apklausą
jis neigiamai priėmė žinią apie dukters apgyvendinimą Vaiko
raidos centre. Paskui su kažkuo pasitaręs pareiškė prokurorei, kad
jai jokių parodymų neduos ir nieko nepasirašys.
Pasak G.Ročienės, po siūlymo vežti vaiką į Raidos centrą
pasipylė skundai, o patį D.Kedį būdavo sunku pasikviesti į
apklausą.
