Antradienį lankytojai išmėgins tik vieną iš trijų trasų – raudoną (sudėtingiausią). Mėlyna (vidutinio sunkumo) ir pradedantiesiems (lengviausia) trasa slidininkai galės mėgautis kitais metais ar tik kitą žiemą.
Idėja ant kalno įrengti slidinėjimo trasas kilo užkietėjusiam bendruomenės slidininkui Gintautui Rusteikai. Šiose vietovėse gyveno ir jo tėvai, ir seneliai. Ir jis liko čia gyventi.
Vyras nuo Kalėdų temiegojo kelias valandas – visą laiką skyrė trasos paruošimo darbams. „Dirbame po 24 valandas per parą. Pirmas išbandymas sunkus. Minija buvo pikta – nešė smėlį, kimšo filtrus (Iš Minijos vandens buvo gaminamas dirbtinis sniegas. – Red.)“, – sakė G.Rusteika.
Jis aiškino, kad trasos tinkamumas slidinėti priklausys nuo orų. Jei atlydys bus nedidelis, trasa gali išsilaikyti ir iki kovo mėnesio. „Mes būsime labai laimingi, jei (per sezoną. – Red.) susidarys mėnesiukas“, – sakė verslininkas.
Slidininkas mėgėjas gyrė kalno statumą. Jis esą labai tinkamas slidinėti. Kaimo gyventojas prognozavo parkui sėkmę dar ir dėl to, kad aplinkui maždaug 200 km spinduliu nėra panašių pramogų.
„Prieš 30 metų šiame regione veikė penkios trasos. Dabar neturime nė vienos veikiančios. Nuo vaikystės matydavau, kaip čia važiuodavo visas elitas, knibždėdavo žmonių. Šitas kalnas atgaivins visus slidininkus. Kad tik Dievas duotų nors laipsnį šalčio ar nulį, ir viskas bus gerai“, – kalbėjo G.Rusteika.
Pagrindinis Utrių kalno keltuvas – slovakiškas. Jis per valandą gali užkelti 700 žmonių. Antrasis – paprastesnis, per valandą užkels 200 žmonių.
Sniegui gaminti lietuviai parsigabeno naujausią techniką iš Suomijos.
Didelių turtų nesitiki
Ant Utrių kalno apie 30 metų jau veikė mėgėjiška trasa. Žmonės ateidavo pramogauti su rogutėmis ar vadinamaisiais „pašikniukais“.
Kol kalnas buvo apaugęs krūmais ir medžiais, daugeliui jis nekrito į akis. Bendruomenės aktyvistai kibo į darbą ir kalną sutvarkė.
Bet ir tada buvo abejojančių projekto sėkme: „Kam čia reikia? Gal geriau kokį stadioną tvarkomės?“
Galiausiai gyventojai nusprendė – reikia užsidirbti pinigų, kad nereikėtų prašinėti nei kaimui tvarkyti, nei šventėms švęsti.
Taip 2012 metais bendruomenė pasirašė sutartį su ES finansuojama kaimo plėtros programa „Leader“ ir gavo per 590 tūkst. litų. Beveik 60 tūkst. litų prisidėjo Klaipėdos savivaldybė. Žemę bendruomenės poreikiams skyrė valstybė.
Panašūs projektai Lietuvoje buvo įgyvendinti už du milijonus litų. Lapių bendruomenė tai padarė už triskart mažesnę sumą. Kelių šimtų kaimo gyventojų paslaptis – sąžiningai leisti pinigai ir savanoriškas darbas.
Per septynias talkas apie 40 bendruomenės gyventojų nuvalė kalną. Projekto entuziastai nemokamai atliko ir trasos parengimo darbus. „Savanoriškais pagrindais žmonės dirba dieną naktį“, – sakė Lapių bendruomenės centro pirmininkė Laima Karbauskienė.
Dar neaišku, kiek bendruomenė uždirbs iš projekto. Didelių turtų susikrauti nesitiki – uždirbtus pinigus skirs kaimui gražinti, šventėms ir savo pačių kasdienėms reikmėms. „Vieni sako, kad nieko neuždirbsime, kiti – kad su šakėmis pinigus kabinsime. Pirmi metai bus bandomieji. Paskui pamatysime, kaip mums seksis. Dideli turtai – negerai. Tegu būna jų tiek, kad mes būtume laimingi“, – sakė ji.
Bendruomenė įdarbins du kasininkus. Kitus darbus savanoriškai atliks aplinkinių kaimų gyventojai.
Paslidinėti nuo Utrių kalno bus galima tik žiemą, temperatūrai nukritus iki 0–2 laipsnių šalčio. Esant tokiems orams suomiškos mašinos iš Minijos vandens gali pagaminti sniego.
Tikimasi, kad vėliau kalnas bus pritaikytas ir vasaros pramogoms – nusileidimui nuo kalno vandeniu, skrydžiui lynu per Miniją ir kitoms.
Kaime nėra bedarbių
Nors kaimai Lietuvoje sensta ir nyksta, to nepasakysi apie Lapių ar aplinkinius kaimus. Juose gyvena ir jaunos šeimos, po mokslų namus susikuria jaunimas.
Lapių kaime veikia dešimtmetė mokykla, kultūros namai, biblioteka, medicinos punktas, kelios lentpjūvės.
Nemaža dalis kaimų gyventojų važiuoja dirbti į Gargždus ir Klaipėdą. „Kai reikia ieškoti bedarbių, nelabai pavyksta rasti. O vos atsiradus laisvai sodybai, ją iš karto nuperka ir žmonės atsikelia čia gyventi“, – pasakojo L.Karbauskienė.
