Stovint eilėse prie didžiųjų prekybos centrų kasų labai pravertė
išmanieji telefonai – visiškai pakako laiko sužinoti visas
svarbiausias naujienas, parašyti žinutes draugams ar net sutvarkyti
primirštus reikalus.
Populiariųjų prekybos vietų prieigose vakarop rasti laisvą vietą
automobiliui turbūt sunkiau, negu laimėti vertingą prizą loterijoje.
Spūstys nusidriekdavo po visą miesto centrą. Turbūt tokio reiškinio
Kalėdų išvakarėse Kauno gatvės dar nematė.
Prisimenate, koks nepasitenkinimas kilo uždarius remontuoti K.Petrausko
gatvę? Net užmiršę Kauno gatvėse žiojinčias duobes vairuotojai
svaidėsi žaibais dėl 5–10 minučių ilgesnės kelionės iki darbo vietos ar
namų.
Dabar niekas nesiskundė net ir tuomet, kai spūstyse tekdavo praleisti
pusvalandį ar daugiau, nors tai Kaunui visiškai nebūdinga. Tokie
nepatogumai užklumpa tik dėl eismo įvykio ar kitokių neįprastų
aplinkybių.
Kur kas dažniau girdėti skundų, kad nebeliko gražiausių kalėdinių
papuošimų, prašmatnių drabužių pokyliui ar geidžiamo patiekalo
šventiniam stalui. Pakliūti pas norimą kirpėją galima buvo tik naktį
arba kitų metų pradžioje.
Patarimai neatidėlioti pirkinių ar reikalų paskutinei dienai visiškai
neveiksmingi, nes jau taip žmogus sutvertas – delsia iki paskutinės
akimirkos.
Žvelgiant į perpildytus prekių vežimėlius galima pamanyti, kad jau Kūčių
vakarą kauniečiai užsidarė savo namuose ir iki savaitės pabaigos
nusprendė sunaikinti visas atsineštas maisto bei gėrimų atsargas. Gal
tikrai mažiau jų kauptų, jeigu nesusidarytų tokios šventinių dienų
gausos. Kai atsiranda neįprastai daug laisvo laiko, kai kuriuos žmones
turbūt aplanko įkvėpimas imtis patiekalų gamybos.
Prekybos ir mokesčių surinkimo rodiklius svariai gerino namo trumpam
sugrįžę emigrantai. Parduotuvių aikštelėse smarkiai padaugėjo
Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje išduotais numeriais
paženklintų automobilių.
Emigrantai taip pat rūpinosi atsargomis, nes kai kurių gaminių kainos
jiems Lietuvoje tiesiog juokingos. Aišku, įvertinus jų gaunamus
atlyginimus.
Po trumpo atokvėpio laukia dar vienas prekybos centrų šturmas – juk
artėja Naujųjų metų šventė ir dar kelios nedarbo dienos. Scenarijus
turėtų pasikartoti, gal tik dovanų reikės mažiau.
Išvydus tokius vaizdus nebekyla klausimų, kodėl Kaune vėl dygsta nauji
prekybos centrai. Nors gyventojų skaičius mieste mažėja, pirkėjų iš
kažkur atsiranda.
Kol kas galima tik spėlioti, kas skatina kauniečius šiemet taip
išlaidauti. Galbūt jie baiminasi kainų augimo nuo kitų metų šalyje
įvedus eurą ir nusprendė bent jau triukšmingai paūžti atsisveikinant su
litu?
O gal ekonomines negandas užmiršę žmonės neabejoja, kad ateityje pajamos
tik didės, todėl neverta taupyti? Juk galimybių uždirbti investuojant
santaupas šiais laikais turi tik profesionalūs investuotojai, nes
daugelio žmonių pamėgtas taupymo būdas – indėliai bankuose – visiškas
neveiksmingas.
Galima spėti, kad pastaroji versija teisingesnė. Paskutinįjį gruodžio
sekmadienį Kauno rotušėje vyksiančio jubiliejinio labdaros pokylio
rengėjai jau savaitės pradžioje džiūgavo, kad brangūs bilietai į šį
renginį tiesiog išgraibstyti.
Tikrai verta pagyrimo žmonių nuostata ne tik nukrauti stalą gėrybėmis,
bet ir be jokio išskaičiavimo plačiau atverti piniginę kilniems
tikslams.
Belieka tikėtis, kad 2015-ieji bus dar dosnesni tiek Kauno verslui, tiek
kauniečiams, ir jų noras smagiai švęsti nesunyks.
„Laikinoji sostinė“
