„Žmonėms iš akių ašaros byrėjo. Jie priblokšti. Neteko amo, kad tiek dovanų gali atkeliauti. Man net sunku kalbėti“, – sakė Naujosios Ūtos pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Regina Žvirblienė. Būtent šios mokyklos mokinius pradžiugino dovanos.
R.Žvirblienė sunkiai rinko dėkingumo R.Mikelaitytei-Kašubienei žodžius.
Pianistė metus globoja kaimo mokyklą. Atlikėją sujaudino žinia, kad dalis jos mokinių gyvena skurdžiomis sąlygomis.
„Vaikai skundžiasi, kad nenori eiti namo – ten per šalta. Viena vieniša mama su dukra glaudžiasi pas žmones lauko virtuvėje. Todėl norėjau įkurti žaidimų kambarį tokiems vaikams, kad jie turėtų kur pabūti“, – pasakojo geradarė, paskutiniu siuntimu išgabenusi kalną žaislų.
„Viena mama turi negalią – eina ir griūva dėl nežinomos priežasties. Ji viena augina du paauglius. Jei gaunu daiktų paaugliams, išsiunčiu tiesiai šiai šeimai“, – pasakojo lietuvė.
Vaikų, kuriems padeda, ji dar nematė, bet pasitiki mokyklos direktoriaus pavaduotoja R.Žvirbliene, kuri jai siunčia nuotraukas bei pasakoja apie paramą gaunančias šeimas.
Nustebino danų gyvenimo būdas
Trečius metus Kašubų šeima gyvena Danijoje ir jau metai, kai R.Mikelaitytė-Kašubienė ragina tarptautinę Kopenhagos bendruomenę ir lietuvius pasidalyti savo gėrybėmis su vargstančiais Lietuvos moksleiviais.
„Su vyru esame gerai gyvenančioje šalyje, kur žmonės nesuvokia tokio dalyko (skurdo. – Red.). Jie gyvena kaip stiklo burbule – perka brangius, dizainerių sukurtus papuošalus, išskirtines lėkštes, kurių viena kainuoja 200 litų. Perka, kolekcionuoja brangiausius indus, baldus. Šito kol kas nesuprantu“, – pasakojo diplomato žmona.
Ji pastebėjo, kad danai labai daug daiktų palieka gatvėje. „Kas antrą antradienį iš gatvės yra surenkami drabužiai, baldai, žaislai. Pradėjau kalbinti žmones: jei turite nereikalingų daiktų, neišmeskite, atneškite pas mus į garažą, aš pabandysiu tuos daiktus išvežti skurstantiems“, – draugams ir kaimynams sakė R.Mikelaitytė-Kašubienė.
Taip prasidėjo labdaringa pianistės veikla. Rezultatai nustebino. Per du pastaruosius mėnesius keturi pilni drabužių, daiktų ir žaislų autobusiukai iš Danijos iškeliavo į Lietuvą. Užsieniečiai taip pat pasišovė apdovanoti Lietuvos vaikus šventinėmis batų dėžutėmis, į kurias sudėjo naujų arba nebenaudojamų daiktų bei skanėstų. Šią „batų dėžės“ idėją lietuvei pakišo Kopenhagos tarptautinės „Rygaards" pradinės mokyklos direktorė Shirley Jacobsen.
Visus surinktus daiktus ir dovanas įkvėpti Rūtos entuziazmo nemokamai į Lietuvą nugabeno keleivių ir siuntų gabenimo įmonė „VezuVezu.lt". Jos direktorius Ramūnas labai palaikė šią akciją.
Skurstantiems padeda ir lietuviai
Noriai prie paramos rinkimo bei skurstančių šeimų globos prisideda ir kelios lietuvės, gyvenančios Danijoje.
Nors moteris stebėjosi dideliu gyvenimo Danijoje ir Lietuvoje kontrastu, ją taip pat sužavėjo, kaip lengvai užsieniečiai atveria pinigines geriems darbams.
„Vienas pavyzdys – amerikietė moteris, auginanti ketverių metų dukrelę. Papasakojau jai, kad gavau kvietimus nemokamai mokinius nuvesti į spektaklį Vilniuje, bet neturiu už ką apmokėti kelionę. Moteris ilgai nesvarsčiusi pervedė reikiamą sumą autobusui išnuomoti ir benzinui“, – džiaugėsi diplomato žmona.
Dosnių žmonių Rūta sutiko ne tik turtingoje Danijoje. Ir Lietuvoje jai stebuklingai sekasi.
Kartą viena mokytoja pasiguodė, kad sulūžo mokyklos kopijavimo aparatas. Artimiausias – už 15 kilometrų, Prienų mieste. Ji paprašė, kad Rūta padėtų mokyklai įsigyti naują. „Visiškai neturėjau tam pinigų ir nežinojau, ką daryti“, – pasakojo Rūta.
Po dviejų savaičių ji atskrido į Lietuvą. Eidama nusikopijuoti kelių lapų, pastebėjo porą kopijavimo aparatų. „Atsiprašau, aparatus parduodate?“ – paklausė Rūta. Vyriškis, įmonės „Erdvėtakis“ direktorius Virginijus Černiauskas, linktelėjo. Rūta ėmė pasakoti, kodėl ji ieško aparato.
„Gal galite paskambinti į tą mokyklą ir jiems kaip nors padėti?“ – atsisveikindama paklausė Rūta.
Geradarės pasakojimo įkvėptas V.Černiauskas savo mašina nuvažiavo iki mokyklos, apžiūrėjo sugedusį aparatą, iš Klaipėdos atsisiuntė reikiamas detales ir aparatą sutaisė. „Kartais užtenka sutikti tinkamą žmogų tinkamu metu. Stebuklų būna!“ – džiaugėsi R.Mikelaitytė-Kašubienė.
Raginimas rinkti labdarą – iš už Atlanto
Pianistė seniai svajojo užsiimti labdara. Pernai Čikagoje koncertuodama su Judita Leitaite ji apsigyveno pas Indrę Tijūnėlis – moterį, kuri visą gyvenimą padeda Lietuvos vaikams, yra įkūrusi paramos organizaciją „Saulutė“. Pastaroji rūpinasi Lietuvos kaimo vaikų rėmimu, jų atostogomis prie jūros.
„Indrė davė man postūmį – ėmiausi ir aš ieškoti mokyklos, kuriai galėčiau padėti. Ji nurodė Naujosios Ūtos kaimo mokyklą“, – prisiminė muzikantė.
Pirmiausia ji troško vaikus supažindinti su kultūros pasauliu. „Man norėjosi kiekvienam mažam žmogui, kuris blogai gyvena, parodyti gražų gyvenimą. Todėl norėjau nuvežti juos į teatrą“, – pasakojo diplomato žmona.
Pirmoji gerumo akcija prasidėjo dar JAV. Vienas amerikietis, sužavėtas Rūtos pasakojimo, pervedė nemažą sumą pinigų. Už juos Rūta pernai nuvežė 40 mokinių į Kauno muzikinį teatrą, kalėdinį spektaklį „Sniego karalienė“. Su draugėmis Danijoje susimetusi pinigų, nupirko ir dovanėlių.
Pagalbos mokyklai reikėjo ir vėliau – taip pianistė įsitraukė į iki šiol nesibaigiančią labdaringą veiklą.
