„Ir tenai niekas neužgožė tikrojo Kalėdų džiaugsmo, nes vargingose sąlygose Kristus būna arčiau žmogaus. Šiandien jį žmonėms užstoja godumas, daiktai ir pinigai. Kariuomenėje ir lageryje Viešpaties niekas neužstodavo“, – tikino dvasininkas.
Kalėdų proga jis norėtų apkabinti kiekvieną lietuvį ir pasakyti: „Nebijokite Kristaus! Jis jus myli ir jeigu kada nors atsidursite gyvenimo kryžkelėje, jis tenai jus pasitiks.“
- Popiežius Jonas Paulius II Lietuvos Nepriklausomybės pradžioje, atsisveikindamas su Lietuva, kalbėjo: „Lietuva gerai žino, ką reiškia tvarkyti žmogaus gyvenimą be Dievo.“ O ką reiškia švęsti Kalėdas be Dievo? - lrytas.lt paklausė arkivyskupo.
- Popiežius Jonas Paulius II pasakė tai, ką mes anuomet visi gerai žinojome iš savo patirties. Savo akimis matėme, kaip buvo kuriamas naujas žmogus be Dievo ir kaip tas žmogus buvo nuvertintas iki klusnaus kompartijai sraigtelio. Jei išdrįsdavo nepaklusti, tam reikalui tarnavo visas prievartos aparatas su kalėjimais ir gulagais.
Deja, žmonių atmintis yra trumpa. Šiandien ne vienas pasako, kad anuomet buvo geriau. Šiame netiesos pasakyme yra dalelė tiesos – dabartinio gyvenimo pamatus taip pat ardo bedieviška ideologija, atakuojanti tikrą laisvę, žmogaus orumą ir net žmogaus prigimtį.
Šios ideologijos pasekėjams šv. Kalėdos yra tik graži tradicija, iš kurios yra pavogtas Kristus.
- Ar įsivaizduojate Kalėdas be dovanų? Kurias Kalėdas jūs sutikote be dovanų? Kokios jos buvo? Kas jums teikia tikrąjį Kalėdų džiaugsmą?
- Kalėdos be dovanų, kaip ir ne Kalėdos, nes mūsų dovanojami materialūs niekučiai primena didžiąją Dovaną – Kalėdų Kristų, kuris kaip Kūdikis atėjo į žemę, kad mus nusivestų į dangų. Šios Dovanos niekas negali pakeisti ir liūdnas žmogaus gyvenimas, jei šios Dovanos dar nepažino.
Be medžiaginių dovanų švenčiau ne vienas Kalėdas: kariuomenėje - trejus metus ir lageryje - penkerius metus. Tačiau ir tenai niekas neužgožė tikrojo Kalėdų džiaugsmo, nes vargingose sąlygose Kristus būna arčiau žmogaus. Šiandien jį užstoja žmonėms godumas, daiktai ir pinigai. Kariuomenėje ir lageryje Viešpaties niekas neužstodavo.
Be jokios abejonės pačios Kalėdų tradicijos, šviesi žmonių nuotaika, sveikinimai ir gera linkėjimai Kalėdas daro nepakartojamas. Tačiau pats esminis Kalėdų dalykas yra mano santykis su Kalėdų Kristumi. Kaip sugebėdamas bandau, kad jis būtų geras ir tai yra didžiausia mano džiaugsmo esmė.
- Kodėl nėra taip svarbu apipirkti kitus ir patiems būti apipirktiems dovanomis?
- Dovanos turi būti tokios, kad jos neužgožtų paties Betliejaus Kūdikio, todėl nevertinu didelių dovanų, nes jos liudija apie nenutuokimą, kas yra Kalėdos. Tačiau visokios smulkmenos, kurias padovanojame su meile gali gražiausiai priminti Kalėdų esmę – paties Dievo dovaną mums.
- Esate sakęs, kad jei nebūtų Kalėdų, nebūtų ir Kauno arkivyskupo. Ką turėjote mintyje? Kurios vaikystės Kalėdos jus taip giliai palietė ir kodėl?
- Jei nebūtų buvę pirmųjų Kalėdų su Betliejaus Kūdikiu, nebūtų buvusios dviejų tūkstantmečių krikščionybės istorijos ir todėl nežinau kokius įsitikinimus būčiau paveldėjęs iš tėvų ir kokią tiesą būčiau suradęs bestudijuodamas. Gal būčiau koks nors pagonis.
- Kuo Kalėdos išsiskiria iš kitų metų švenčių? Kuo jos ypatingos?
- Iš tikrųjų, Velykos – Kristaus prisikėlimas yra svarbesnė šventė už Kalėdas, jeigu jau pradedame lyginti. Berods mūsų tautietis filosofas A. Maceina yra pasakęs, kad antikristas gali būti šalia Betliejaus Kūdikio, bet jis negali pakelti Prisikėlusiojo Kristaus, nes jis liudija pergalę prieš nuodėmę ir pragarą.
Tačiau Kalėdos buvo ir liks mums labai mielos, brangios ir labai žmogiškos šventės. Kaip motinos gyvenime yra didžiausia šviesa jos kūdikis, taip mūsų gyvenime yra didžiausia šviesa Betliejaus Kūdikis.
- Per Kalėdas vis iš naujo minime Kristaus gimimą. Kodėl krikščionims svarbus faktas, kad Dievas tapo žmogumi? Ko galime mokytis iš žmogiškojo Dievo?
- Gal Dievas galėjo surasti ir kitokį žmonijos gelbėjimo planą, bet jis pasirinko tai, ką pasirinko: įsikūnijo, tai yra priėmė mūsų žmogiškąją prigimtį ir laisvai save paaukojo, kaip atsiteisimo auką už mūsų nuodėmes. Tikriausiai tai suprantamiausias mums, žmonėms, būdas suvokti begalinę Dievo meilę, kuri nusileido iki mūsų skurdo gelmių, kad mus pakeltų į dangaus aukštumas. Tikime, kad Dievas geresnio būdu apsireikšti nesumąstė.
Iš Jėzaus mes daug ko galime ir turime mokytis. Linkiu kiekvienam perskaityti Evangeliją, ypač Kalno pamokslą. O jeigu visiškai trumpai, tai iš Jėzaus labiausiai galime mokytis mylėti kiekvieną žmogų, nes tik mylėdami žmones, galime mylėti ir patį Dievą.
- Pacituosiu jus: „Mūsų gyvenime Kristaus yra tiek, kiek parodome dėmesio žmonėms, esantiems gyvenimo pakraščiuose“. Kaip patartumėte per Kalėdas parodyti dėmesį šiems žmonėms? Kaip jūs įgyvendinate šį Kristaus prašymą?
- Mylėti žmones, iš kurių galime tikėtis naudos, gali ir pagonis ir ateistas, tačiau mylėti ir daryti gera tiems, kurie tau niekuo negali atsilyginti, o kartais gal nepasako ir ačiū, galima tik iš meilės Dievui. Todėl ne tik per Kalėdas, bet pastoviai reikia ieškoti būdų, kaip padėti žmonėms, kurie vargsta. Kartais jiems reikia tik gero žodžio.
Buvo laikas, kai rizikavau laisve, ėjau gulago keliais ir tai dariau ne dėl savęs, kad man taip patiko. Norėjau gėrio ir laisvės savo tautiečiams. Šiandieninėje savo tarnystėje turiu daug kitokių galimybių ir galiu ne tik pats kažką padaryti gero, bet ir suorganizuoti žmones, kad ta pagalba apimtų ne vienetus ir ne dešimtis. Prie dabartinio Caritas darbo jaučiu pridėjęs ir savo dalį.
- Ko šioms Kalėdoms palinkėtumėte portalo lrytas.lt skaitytojams?
- Per Kalėdas norėčiau apglėbti visus Lietuvos žmones ir tuos, kurie yra toli nuo Kristaus ir visiems norėčiau pasakyti: „Nebijokite Kristaus! Jis jus myli ir jeigu kada nors atsidursite gyvenimo kryžkelėje, jis tenai jus pasitiks. Tik šito nepadarys, jei patys nenorėsite jo sutikti ir keisti gyvenimo krypties. Šviesių Kalėdų su Kristumi!“
