Pasikeičia tik data, o viltis visą laiką gimsta iš Dievo. Nepaisant savo silpnumo, nuodėmių – žmogus pradeda viską iš naujo. Tai - stimulas naujai pamatyti pasaulį, šalia esančius žmones, gyvenimą. Žmonėms išties labai reikia švenčių. Bet - išgyvenamų švenčių, tokių, per kurias pamatytum, kad kažkam rūpi, kad tau kažkas rūpi. Reikia išsiplėšti iš kasdienybės“, - sako kunigas Arnoldas Valkauskas.
- Mes perkame dovanas, stumdomės parduotuvių eilėse, kepame kalėdinę žąsį, o televizijos programos mirga nuo siūlomų kalėdinių filmų. Tuo tarpu žmogaus santykis su žmogumi – visa ko esmė - lyg ir išnyksta, paskęsta.
- Žmonės įprato skubėti. Ir nustembi, kad kai nereikia skubėti, yra laiko tiesiog pabūti. Dar daugiau - kartais nustembi, kad atsisėdęs šalia žmogaus neturi ką jam pasakyti. Tada reikia alkoholio, tuščių kalbų ir televizoriaus. O gal viso to nereikia? Gal tik išeiti kartu pasivaikščioti. Reikia mokytis būti kartu. Gal net kartu tylėti.
- Kaip Jūs pats sutiksit Kalėdas?
- Kaip ir sakiau, su malda. Žmonės susvetimėję ir pasiilgę tikrų santykių. Nebemokam patys sau susikurti šventės. Įpratom, kad mūsų pramogomis pasirūpina kažkas kitas. Nuvažiuojame į „Akropolį“, nusiperkame bilietus į renginį – ir mus linksmina. Šventę susikurti pačiam – sunku. Tai – gilesni dalykai, nei tiesiog linksmintis. Tai - dvasinis buvimas.
- Kokios yra dabartinio – skubančio ir daug dirbančio žmogaus vertybės?
- Ar jis beturi vertybių? Apart sėkmės, darbo, pinigų? Baimės prarasti darbą? Baimės blogiau gyventi? Galbūt aš matau iškreiptą vaizdą. Bet man atrodo, kad žmonės labiau gyvena baime, negu vertybėmis. Tie, kurie prakutę ekonomiškai, bando sau kurtis vertybes, bet jos labiau susijusios su pramogomis. Važiuoja paslidinėti, keliauja. Be abejo, kelionės praturtina – informacija, vaizdais. Bet tai nėra tikrosios vertybės – labiau laisvalaikis.
Tačiau pastebiu, kad atsiranda vis daugiau žmonių, kurie stengiasi ir dėl kitų. Pavyzdžiui, lankosi senelių namuose, vaikų globos namuose, stengiasi kažkuo prisidėti prie bendruomenės, buriasi į įvairias organizacijas. Tai džiugina. Žmonės jaučia poreikį gyventi kitaip.
- Galbūt vertybėms kurti reikia ir ekonominio pamato? Kuo geriau gyvenam – tuo daugiau galim duoti kitiems?
- Ne. Nuo žmogaus viskas priklauso. Arba jis turi vertybes, arba ne. Nes kuo patogiau gyveni – tuo nori gyventi dar patogiau.
- Kodėl žmogus, turintis labai daug, nori turėti dar daugiau?
-Valdžia, garbė, pinigai. Šventas raštas juk sako – tai yra gundymas. Ką suteikia pinigai? Saugumo jausmą, valdžios pojūtį, labai didelę laisvę, nebaudžiamumą. Dar žmogų valdo troškimas būti žinomu. Gal taip jis jaučiasi reikšmingesniu?
Šiuolaikinio žmogaus santykis dažnai būna sutrikęs ir su pačiu savimi, ir su Dievu. Juk žmogus nesuvalgo tiek, kiek turi pinigų, o sąskaita banke vieną dieną gali imti ir ištuštėti.
Per tokius troškimus, per siekius gyventi dar geriau žmogus nemato net aplinkui augančių medžių. Nemato kito žmogaus.
