Kauniečiai Danutė ir Rimas Černiai žvelgdami į jų sodyboje augančią eglę prisimena gražiausias savo gyvenimo akimirkas.
Nuo jos prasidėjo ir spygliuočių kolekcijos kaupimas. Dabar joje – beveik visų veislių visžaliai augalai, kuriuos tik galima rasti Lietuvoje.
Vis dėlto artėjant žiemos šventėms pora netrukus ruošiasi puošti ne eglę, o prie namo augantį puskiparisį. Prie jo rinksis ne tik kauniečių šeima, bet ir Lampėdžių bendruomenės nariai.
Augina įvairius spygliuočius
Lampėdžiuose gyvenančių D. ir R.Černių sodybos kieme auga tik keli vaismedžiai. Visą kitą sklypo plotą aplink namą užima spygliuočiai augalai.
Stiebiasi sibirinė, dygioji, paprastoji ir dar kelių rūšių eglės. Akis džiugina kalninės pušys. Veši įvairių formų ir veislių kadagiai, tujos, puskiparisiai. Auga kėnis ir maumedis.
„Nors vietos sodyboje vis mažiau, tačiau vyras kiekvienais metais neatsispiria pagundai pasodinti bet vieną žiemą žaliuojantį augalą. Turime beveik visus spygliuočius, kuriuos galima įsigyti Lietuvoje“, – pasakojo buvusi inžinierė D.Černiuvienė.
Pirmoji eglė – iš Sibiro
Moteris prisiminė, kad Lampėdžiuose įsikūrė prieš 40 metų. Po kurio laiko sutiko būsimą sutuoktinį.
„Vos susituokę ėmėme svajoti apie automobilį. Vyras ryžosi vykti į Rusiją, Vakarų Sibire esantį Tiumenės miestą, nes ten mašiną galėjai įsigyti pigiau. Grįžo ne tik ratuotas. Automobilio bagažinėje parsivežė mažytę sibirinę eglę“, – pasakojo sodybos šeimininkė.
Tai buvo pirmasis spygliuotis, papuošęs sodybą. Dabar jam – 36 metai.
Sibirinė eglė skiriasi nuo mums įprastos. Jos spygliai pilkšvesni, neilgi ir labai tankiai sužėlę, todėl medis atrodo tarsi pūkuotas.
„Žvelgdami į šią eglę visada prisimename bendro gyvenimo pradžią ir susimąstome, kiek visko malonaus teko išgyventi“, – sakė kauniečių pora.
Žaislais dabins puskiparisį
Kol eglė buvo nedidelė, ją šeima puošdavo mandarinais, morkomis, obuoliais, riestainiais, saldainiais.
„Vaikai iki šiol atsimena, kaip smagu kiekvieną rytą būdavo rasti naujų gardumynų“, – pasakojo D.Černiuvienė.
Kadangi dabar sibirinė eglė jau labai aukšta – siekia 30 metrų, jos kauniečiai artėjant šventėms nepuošia. Pastaraisiais metais žaislais ir girliandomis dabina prie namų augantį puskiparisį.
Šių plokščiomis šakomis ir prie jų prigludusiais minkštais spygliais veislių visžalių augalų taip pat yra įvairių. Vieną medį statybininkas R.Černius suformavo pats. Suteikė jam spiralės formą. Tačiau šį pavasarį medžiui kažkas nepatiko, kai kurios šakos parudavo. Vyras ieško informacijos, kaip jį pagydyti.
Todėl šeima puoš kitą, aukštesnį, greta augantį puskiparisį, savo forma primenantį eglę.
Švęsti rinksis kaimynai
Kodėl kauniečiai jaučia silpnybę spygliuočiams?
„Gal todėl, kad šie augalai džiugina ir žiemą. Kai aplink niūru ar balta, žaluma primena apie gyvybę, suteikia džiaugsmo“, – sakė R.Černius.
D.Černiuvienė prisiminė gandą, neva eglės siurbia žmonių energiją.
„Tačiau mes to nejaučiame. To nejaučia ir pas mus apsilankantys žmonės“, – sakė D.Černiuvienė.
Prieš keletą metų gražiausios Lampėdžių sodybos titulą pelniusių kauniečių namų vartai nuolat atviri. Čia savo šventes renkasi paminėti vietos bendruomenė.
Vasaromis Lampėdžių gyventojai D. ir R.Černių kieme švenčia Kaimynų dieną. Už svetingumą ir aktyvią veiklą D.Černiuvienė yra tituluota Kaimynių kaimyne.
Netrukus kauniečiai ir vėl rinksis šioje sodyboje drauge sutikti artėjančias žiemos šventes.
Medžiui reikia užtvaro
Rimantė Buragienė, botanikė:
„Spygliuočius žmonės mėgsta dėl to, kad jie yra įvairių dekoratyvių formų, žaliuoja ir žiemą. Šie augalai saugo nuo skersvėjų, dulkių, triukšmo, švarina orą.
Pušis, tujas, kadagius geriausiai sodinti nuo balandžio pabaigos iki gegužės pradžios, kai žemė gerai įšilusi.
Egles taip pat galima sodinti pavasarį, tačiau palankiausias metas – antroji rugsėjo pusė. Sodinant eglę būtina atkreipti dėmesį į jos šaknų gniužulo dydį.
Pavyzdžiui, jei eglė 2 metrų aukščio, šaknų gniužulas turi būti ne mažesnis nei 80 centimetrų skersmens. Taip pat reikia išsaugoti viršutinį 20 centimetrų storio dirvos sluoksnį su žole. Kitaip medžio šaknys bus pažeistos ir jis neprigis.
Spygliuočių šakos gali paruduoti, jei jiems nepatiko klimato sąlygos. Dažniausiai paruduoja į pietryčius ar pietus atgręžtos šakos. Taip yra dėl to, kad pavasarėjant šaknys dar negali gauti pakankamai drėgmės iš žemės. Tačiau saulei šildant spygliai išgarina per daug drėgmės.
Norint, kad augalas neparuduotų ar atsigautų, vasario – balandžio mėnesį reikia pastatyti užtvarą. Jį galima pagaminti iš plėvelės arba šviesaus audinio. Jis apsaugos medžio šakas nuo per stiprių saulės spindulių.“
