Kaip sumedžioti padangėje nematomą orlaivį?

Ar smarkiai rizikuojame lipdami į taikų civilinį lėktuvą, kurio pilotai turi tik vieną užduotį – sėkmingai nuskraidinti keleivius kitapus Baltijos jūros?

Aviacijos specialistai tikina, kad važiuodami automobiliu rizikuojame gerokai daugiau – Lietuvos keliuose kiekvieną savaitę eismo įvykių metų žūsta bent keli žmonės. Taigi, tikimybė žūti aviacijos katastrofoje pakilus kuriame nors Lietuvos oro uoste gerokai mažsnė negu laimėti milijoną litų loterijoje.

Švedijos karinių oro pajėgų atstovai praėjusią savaitę viešai paskelbė, kad iš Kopenhagos (Danija) oro uosto pakilęs civilinis orlaivis vos išvengė susidūrimo su Rusijos naikintuvu.

Oro erdvės kontrolės tarnybai užfiksavus radarų nesusekamą lėktuvą, į orą pakilo Danijos ir Švedijos naikintuvai, tačiau jų pilotai taip pat nesugebėjo nustatyti, kam priklauso karinis lėktuvas. Vis tik manoma, kad tai būta Rusijos orlaivio.

Šios šalies atstovai atkirto, kad šios šalies karinis lėktuvas skrido už 70 kilometrų nuo civilinio orlaivio ir susidurti niekaip negalėjo.

Gerokai rimtesnis incidentas šiemet kovą įvyko taip pat prie Kopenhagos. Tąkart Rusijos karinis lėktuvas praskrido vos per 100 metrų nuo Skandinavijos oro linijų SAS orlaivio.

Valstybės įmonės „Oro navigacija“ Regiono skrydžių valdymo centro viršininkas Nerijus Maleckas atskleidė, kad Švedijos atstovų viešai skelbta informacija jam pasirodė šiek tiek prieštaringa.

„Pranešta, kad skrido radarų nepastebimas lėktuvas, tačiau jis buvo atpažintas. Galbūt kariškiai tai padarė kažkokiais kitais naudojamais būdais“, – svarstė oro navigacijos paslaugas civilinėms reikmėms teikiančios įmonės atstovas.

Pasak jo, visi nesusipratimai įvyksta būtent virš Baltijos jūros, neutraliose teritorijose. Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir žemyninėje šalies dalyje tokių incidentų nebūna.

Kai orlaivis skrenda įjungtu atsakikliu, skrydžių vadovai mato jo skrydžio aukštį ir greitį. Net nepateikus skrydžio plano tokiu atveju kompiuterio ekrane matyti judėjimo kryptis. Iš anksto pateikus skrydžio planą, skrydžių vadovai žino orlaivio modelį, maršrutą.

Kariškiai iš atsakiklio gauną tą pačią informaciją, o kilus abejonėms turi galimybę pasitelkti oro policijos misiją atliekančius NATO naikintuvus, kurių pilotai gali apžiūrėti skrendantį objektą.

„Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) rekomenduoja laikytis skrydžių taisyklių net neutraliose teritorijose. Orlaivis turi skristi įjungtu atsakikliu ir palaikyti radijo ryšį su skrydžių vadovais – tokie yra Lietuvos ir daugelio kitų šalių reikalavimai“, – aiškino N.Maleckas.

Pasak jo, skrisdami virš Baltijos jūros taip visada elgiasi Švedijos kariškiai ir su jais nekyla jokių nesusipratimų.

Kai orlaivis skrenda išjungtu atsakikliu ir nepateikus skrydžio plano, tai jau kelia grėsmę. Kita vertus, net tokia situacija nėra beviltiška.

„Radarai vis tiek užfiksuoja neatpažintą dėmę. Tuomet kariškiai dažniausiai siunčia naikintuvas, o mes civilinius orlaivius nukreipiame toliau nuo neatpažintos žymės. Galbūt prasprūsta tik labai slapti orlaiviai“, – kalbėjo N.Maleckas.

Kartais skrydžių vadovai prašo lėktuvo įgūlos pasižiūrėti, ar nieko nematyti pro langą. Tokiu būdu pasikeičiama svarbia informacija.

Lėktuvuose taip pat yra susidūrimo išvengimo įranga, kuri taip pat gali atpažinti orlaivį ir pranešti apie pavojingą suartėjimą.

Lietuvos oro erdvėje atstumas tarp lėktuvų viename aukštyje negali būti mažesnis kaip 8 kilometrai, vertikalus atstumas – 300 metrų. Šiuos parametrus lemia ir „Oro navigacijos“ turima skrydžių valdymo įranga.

Civiliniuose orlaiviuose įrengta aukštimačių sistema, kuri padeda labai tiksliai išlaikyti atstumą. Kariniuose orlaiviuose tokios sistemos nėra, todėl prasilenkiant su kariškių lėktuvais nustatytas dvigubai didesnis vertikalus atstumas – 600 metrų.

Tiesa, visos skrydžių vadovų pastangos užtikrinti saugų eismą padangėje gali nueiti perniek, nes priešiškai nusiteikusios šalies naikintuvas gali žaibiškai pakeisti skrydžio kryptį ir tokį atstumą įveikti per kelias sekundes.

Ar gali keleivinis lėktuvas skristi išjungtu atsakikliu?

„Toks orlaivis išvis negalėtų pakilti iš oro uosto, o kiekviename lėktuve įrengtas net atsarginis atsakiklis“, – pasakojo N.Maleckas.

Žinoma, niekada negalima atmesti techninio gedimo ar žmogaus įsikišimo galimybės, bet civilinėje aviacijoje tokie atvejai labai reti.

O įsimintiniausios nelaimės aviacijos srityje virš Lietuvos vis tik susiję su kariškių orlaiviais.

2011 metų rugpjūčio 30 dieną karinių pratybų metu prancūzų naikintuvas „Mirage 2000 C“ netoli Šiaulių sparnu kliudė Lietuvos karinių oro pajėgų lengvąjį atakos lėktuvą „L-39 Albatros“.

Pastarasis nulėkė į mišką ir sudužo pelkėje, abu pilotai katapultavosi ir nenukentėjo.

Dar rimtesnis incidentas įvyko 2005 metų rugsėjo 15-ąją, kai nukrypęs nuo kurso Šakių rajono ūkininko laukuose sudužo Rusijos kariškių naikintuvas Su-27.

Jo pilotas taip pat katapultavosi ir nenukentėjo. Naikintuvas skrido iš Sankt Peterburgo į Kaliningrado sritį.

Įvykio aplinkybes tyrusi komisija provokacijos požymių neaptiko. Tyrėjų nuomone, nelaimę lėmė paties piloto klaidos bei Rusijos kariškių skrydžių vadovų aplaidumas. ˙