Tai leidžia spėti ne tik pastarojo meto Kremliaus veiksmai, bet ir šią savaitę surengta grandiozinė metinė V.Putino spaudos konferencija.
Visas pasaulis bene labiausiai laukė, ką Rusijos prezidentas pasakys apie istorines žemumas dolerio ir euro atžvilgiu pasiekusį rublį, taip pat apie valstybės ūkio būklę apskritai.
Pripažinęs, kad ištiko krizė, V.Putinas žadėjo pagaliau pradėti šalies ekonomikos, vis dar esmingai priklausančios nuo energijos žaliavų eksporto, modernizavimą, paramą smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrai.
Tačiau kitos užuominos rodo, kad valdžia gali toliau stumti šalį atgal į kontroliuojamos valstybinės ekonomikos laikus, kai geriausiai gyvena tie, kurie yra arčiausiai valdančiųjų klano, o ekonominiai ryšiai su Vakarais maksimaliai apriboti.
Pagrindinis „receptas“, kurį pateikė V.Putinas, – tiesiog palaukti daugiausia dvejus metus. Mat po tiek laiko esą neišvengiamai vėl pakils energijos išteklių kainos, visa pasaulio ekonomika, o kartu ir Rusija.
Apie tai, kad reikėtų pripažinti klaidas, keisti politiką ne tiktai Ukrainos, bet ir Vakarų atžvilgiu, prezidentas nekalbėjo.
Negana to, V.Putinas ironiškai vertino galimybę, kad smunkantis ūkis gali sukelti kokių nors pavojų jo valdžiai.
Akivaizdu, kad Kremlius nesirengia keisti pagrindinės savo politikos Ukrainoje linijos. Ji paprasta.
Apie Krymą – jokių kalbų. Atplėštos teritorijos šalies rytuose, viena vertus, lieka apginkluotais ir Rusijos valdomais bastionais, kita vertus, stumiamos išlaikyti Kijevui, kuris turėtų derėtis su separatistais.
Tuo pat metu Maskva ir jos rėmėjai Vakaruose pradėjo kampaniją, ragindami Vakarus taikytis su Rusijos valdžia ir atšaukti sankcijas.
Tai aiškus signalas, kad Kremliaus viršūnės vis dėlto rimtai sunerimusios, o V.Putino tariamas optimizmas viešumoje – tik liaudžiai nuraminti skirta kaukė.
Vadinasi, būtent griežta Vakarų pozicija ir veiksmai – pagrindinė priežastis, kodėl Kremlius jau ėmė skelbti Naująją Rusiją Ukrainos dalimi ir siunčia taikos signalus.
Kokia Vakarų ir priekinėse jų Rytų fronto pozicijose esančios Lietuvos reakcija?
Prezidentė D.Grybauskaitė ir užsienio reikalų ministras L.Linkevičius vėl paragino tęsti sankcijų politiką, galbūt ją net griežtinant.
Regis, kol kas panaši ir pagrindinių Vakarų valstybių nuomonė. Europa šią savaitę paskelbė, jog palieka galioti dabartines sankcijas, o JAV prezidentas B.Obama pasirašė įstatymą, leidžiantį tiekti ginklus Ukrainai ir įvesti Rusijai naujus suvaržymus.
Vis dėlto Vakaruose garsėja balsai ir tų, kurie įžvelgia pozityvių Rusijos elgesio ženklų, ragina švelninti poziciją, o gal netgi atšaukti sankcijas.
Bene pagrindinis taikos su Rusija šauklių argumentas – šios valstybės ekonominė, o įkandin jos galinti eiti politinė griūtis būtų dar pavojingesni ir sunkiau kontroliuojami procesai nei dabartinio režimo elgesys.
Tačiau kur garantijos, kad, atleidus gniaužtus ant Kremliaus kaklo, jis vėl nepuls?
Tokiu atveju tektų sugrįžti į tą pačią padėtį, tik su dar didesniais nuostoliais.
Kita vertus, dėl to, kad padėtis Rusijoje ir aplink ją gali darytis vis pavojingesnė, skubios taikos su Kremliumi šalininkai yra teisūs. Vadinasi, tam reikia atsakingai rengtis.
Lietuvos valdžia tai lyg ir daro. Bet šie veiksmai iš esmės vien karinėje srityje, nors tiesioginės agresijos scenarijus kol kas bene mažiausiai tikėtinas iš galimų Rusijos krizės padarinių mūsų šaliai.
Nederėtų užsimerkti, kad čia pat dar didesnis nei ligi šiol smūgis Lietuvos ūkiui, kurį kelia aštrėjančios Rusijos ekonomikos problemos.
Nors kaimyninių šalių ryšiai jau ne tokie glaudūs kaip anksčiau, į duobę besiritanti Rusijos ekonomika paskui save vis tiek temptų ir dalį mūsų verslo.
Ar Lietuvos valdžia, ką tik palaiminusi gana optimistinį kitų metų biudžetą, tam pasirengusi? Sunku pasakyti.
Nerimą kelia ir tai, kad mūsų politinis elitas ir jo vairuojamos institucijos kartais primena į skirtingas puses traukiamą vežimą, kai kairė nežino, ką daro dešinė.
Itin iškalbingas pavyzdys – šią savaitę trinktelėjusi naujiena, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadeliojama mokslininkų darbo grupė už 5 mln. litų parengė grandiozinį „Sodros“ reformos projektą.
Apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą, automobilius, dienpinigius, įvesti progresinius mokesčius, padidinti pelno mokestį, atimti lengvatas iš ūkininkų.
Tai tik žiupsnis iš pateiktų revoliucinių siūlymų, kurie, ekspertų teigimu, apverstų ir visą šalies ekonomiką.
Užsienyje viešėjusiam premjerui A.Butkevičiui, jo paties teigimu, tokie projektai buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus.
Socialdemokratų partijos pirmininkas kategoriškai pareiškė, kad Vyriausybė kitais metais nieko panašaus nedarys.
Taigi tas projektas – tiktai tušti pasamprotavimai.
Pusiau juokais galima pasiguosti: gerai, kad visa tai mokesčių mokėtojams kainavo tiktai vėjais paleistus 5 milijonus litų.
Juk panašus valdančiųjų nesusikalbėjimas tikro pavojaus akivaizdoje valstybei gali atsieiti nepalyginti brangiau.
Apžvalgininkas
