„Kalinimo patalpos daro įtaką nuteistųjų tarpusavio
santykiams ir padeda plėtotis įkalinimo įstaigose esančioms
subkultūroms, susiskaidymui į kastas. Tai elementari žmogiška
psichologija: jeigu apgyvendinama visiškai skirtingų 20 žmonių
vienoje patalpoje, tai natūralu, kad stipresnis pasirinks vietą
kažkur prie lango, patogesnėje vietoje, kitas - prie durų“, –
apie dabar esamos nuo sovietmečio likusios lagerinės kalinių
laikymo sistemos trūkumus BNS pasakojo Pravieniškių pataisos namų
– atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojas Arvydas
Stankevičius.
Pasak jo, idealus kartu gyvenančių nuteistųjų skaičius yra
2–3 žmonės – apgyvendinti vienutėse nuteistieji praranda
socialinius įgūdžius. Pravieniškių 3–iajame sektoriuje po
rekonstrukcijos kamerose gyvens vidutiniškai po tris nuteistuosius.
Dienos metu jie galės laisvai sportuoti, dalyvauti kitose kaliniams
skirtose programose bei gauti pasimatymus, o nakties metu bus
užrakinami kamerose.
Pasak jo, tai pirmoji tokia rekonstrukcija Lietuvos pataisos
namuose.
„Mes nekalbame apie kalėjimą, apie tardymo izoliatorius, bet
kur yra pataisos namai, šitas kalinimo tipas, visi Lietuvoje jie yra
bendrabučio tipo“, – sakė A.Stankevičius, kurio teigimu vien
toks kalinių laikymas labai apsunkina jų perauklėjimą.
Pertvarkius kalinių kameras, bus padidintas pataisos namų
saugumas naktį, tam reikės mažiau pareigūnų, kurie galės būti
perkvalifikuojami kitokiam darbui su nuteistaisiais.
„Naktį dieniniai pareigūnai išeina, lieka naktinės
prižiūrėtojų pamainos. Jos yra gerokai silpnesnės, todėl
pabėgimų rizika iš įstaigos yra gerokai didesnė. Pagal naują
tipą jie bus kamerose rakinami ir negalės kažkur išeiti iš
pastato, todėl ta tikimybė sumažėja. Yra investuojama į
šiuolaikiškas jautrias sistemas, o tie darbuotojai, kurie taps
laisvi nuo apsaugos, bus perkvalifikuoti ir įkelti į renovuotus
pastatus sustiprinti tiesioginį darbą su nuteistaisiais, nes dabar
tiesioginį darbą su nuteistaisiais dirbančiųjų trūksta“, –
sakė A.Stankevičius.
Vykdant šį projektą bus įrengtos tarptautinius standartus
atitinkančios kameros, kuriose bus sutalpinti 456 trečiojo
sektoriaus nuteistieji.
2014 metų liepą pradėtą įgyvendinti projektą planuojama
pabaigti iki 2016 metų balandžio. Iš viso programai skiriama 9,8
mln. litų, iš kurių 8,4 mln. litų yra Norvegijos finansinio
mechanizmo paramos lėšos, dar 1,5 mln. litų prie projekto prisideda
Lietuva.
A.Stankevičiaus teigimu, šiuo metu yra atlikta pastatų
techninė ekspertizė, baigiamas projektavimo darbų konkursas.
Tikimasi, kad apie naujuosius metus bus pasirašyta projektavimo
sutartis. Kitų metų viduryje planuojama pradėti realius darbus. Jų
metu dalis Pravieniškėse kalinčių asmenų bus pervežti į kitas
įkalinimo įstaigas.
Šiuo metu Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje
terminuoto laisvės atėmimo, laisvės atėmimo iki gyvos galvos ir
arešto bausmes iš viso atlieka 2844 asmenys.
Prasta Lietuvos įkalinimo įstaigų būklė tampa argumentu
užsienio nuteistiesiems ginantis nuo perdavimo Lietuvos teisėsaugai.
