Paveldėjo 6 karves, o šiandien augina 700
Viskas prasidėjo nuo tėvų ūkininkų palikimo – 6 karvių ir kelių veršelių. „Kai nebeliko tėčio, ėmiausi ūkininkavimo rimčiau. Bet ūkį pradėjome plėsti tik nuo 2000-ųjų“, – atsimena pašnekovas. Vyras pasakoja, kad ūkininkauti pradėjo dar 1996 m., bet šiandien pasižiūrėjęs atgal supranta – jaunystėje tik bandė ūkininkauti.
Egidijus Gečas, pasakodamas apie savo ūkininkavimo istoriją, nustebina pasakęs, jog iš tėvų paveldėtą bandą pagausino 100 kartų. Tačiau tai dar ne viskas – ūkis ne tik didesnis, bet ir našesnis, šiuolaikiškesnis. Pasiteiravus, kokia tokios sėkmės priežastis, kiek patylėjęs šilališkis prisipažįsta, kad nieko nebūtų be sunkaus darbo, o kasdienis darbas ūkyje išties varginantis. „Bet vis tiek nekeisčiau jo į jokį kitą. Kad suprastum, kodėl taip sakau, reikia pačiam padirbėti pieninkystės ūkyje“, – šypsosi Egidijus Gečas.
Daugiausia investavo į veršelių priežiūrą
Kalbėdamas apie savo kasdienį darbą pašnekovas nieko neslepia: ūkis reikalauja labai daug priežiūros ir atsidavimo, juk jo gyventojai – gyvuliai. „Viskam turi būti pasiruošęs 24 valandas per parą. Pavyzdžiui, karvė veršiuojasi. Negali žinoti, kada veršiukas pasirodys. Jeigu reikia, leki į ūkį ir vidurnaktį, ir penktą ryto. Tokie dalykai palaukti negali“, – pasakoja ūkininkas.
Jis tuoj pat priduria, jog būtent dėl to, kad dirba su gyvuliais, darbas ypač mielas. Neatsitiktinai ir savo augintinius vadina tik mažybiniais vardais. „Nepaisant nieko, man tai mielas ir smagus darbas. Net neįsivaizduoju savęs kur nors kitur. Taip, sunku, bet pripratom, ir viskas labai gerai“, – sako E.Gečas.
Ūkininko žodžius paliudija ir tai, kaip jis panaudojo KPP priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ lėšas. Parama leido įsigyti traktorių, melžimo aikštelę, žolės dorojimo techniką, teleskopinį krautuvą, karvių pašarų valytuvus, bet pats šeimininkas labiausiai džiaugiasi veršelių girdymo krekenomis ir pienu sistema. Ji tiekia veršeliams kokybišką, tinkamos temperatūros maistą griežtai nustatytu laiku. „Šią įrangą įsigijome kartu su technologija. Sistema padėjo stipriai pažengti į priekį: veršeliai neserga, jų imunitetas geras. Todėl ir svorio prieaugis per parą daug didesnis: kiek užaugdavo per 2 m., dabar pasiekia per pusantrų“, – sako E.Gečas.
Negalima atsilikti
Parama pagal KPP priemonę taip pat padėjo E.Gečui įrengti naują karvidę, guoliaviečių pertvaras ir veršelių kompleksą. „Be paramos nebūtume tokio lygio pasiekę. Tačiau sustoti negalima. Jei neplėsiu ūkio, po poros trejeto metų atsiliksime, būsime uodegoje.
Plėstis ir mažinti savikainą taip pat verčia ir dabartinė situacija Europoje. Kuo didesnis gyvulių skaičius, tuo gyvulio savikaina mažesnė“, – sako ūkininkas. Jis teigia, jog neatmeta galimybės ateityje auginti mėsinius galvijus, nes tam reikia mažiau rankų darbo ir investicijų.
Dabar kartu su žmona jis ne tik laiko gyvulius, bet ir dirba 411 hektarų žemės. Augina pašarą savo galvijams: žolę, javus, kvietrugius, miežius, avižas, kukurūzus. Paklaustas apie ūkio plėtrą ateityje, vyras atsako, jog viskas daugiausia priklausys nuo pieno ir mėsos supirkimo kainų. Tampa aišku, kad ūkininkų šeima neretai susiduria su iššūkiais, tačiau ryžto kaskart suteikia nuoširdi meilė žemės ūkiui ir šio darbo išmanymas.
„Meilė žemei, gyvuliams man buvo įskiepyta nuo mažens. Nemanau, kad miesto žmogus galėtų pradėti ūkininkauti, jei nuo mažens nebuvo prisirišęs prie gyvulio, prie žemės, – šypsodamasis svarsto ūkininkas ir dar kartą pakartoja: Sunku nusakyti ūkininkavimo privalumus niekad tokio darbo nebandžiusiam žmogui.“
Ūkininkai, siekiantys pasinaudoti parama ūkiui modernizuoti, jau gali teikti paraiškas pagal naujos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Paraiškų paramai gauti laukiama iki šių metų pabaigos Nacionalinės mokėjimo agentūros teritoriniuose paramos administravimo skyriuose.
Sužinok naujienas apie paramą pirmas – prisijunk prie NMA „Facebook“ paskyros arba apsilankyk NMA svetainėje .
