Tuo metu Vilniaus apygardos prokuratūra prašė eksteisėjui
bausmę griežtinti, skiriant realią laisvės atėmimo bausmę.
Naujai paskelbtu nuosprendžiu R.Skirtunas turės sumokėti ne 130
tūkst. litų, o 97,5 tūkst. litų baudą - ji sumažinta 32,5
tūkst. litų.
Tokį sprendimą teismas priėmė nusprendęs, kad pirmosios
instancijos teismas teisingai kvalifikavo buvusio teisėjo
nusikaltimus, teisingai parinko bausmės rūšį ir dydį, bet
neteisingai subendrino paskirtas bausmes, todėl galutinės baudos
dydis buvo pakoreguotas, skelbia Apeliacinis teismas.
Teismas, atsakydamas į prokuroro apeliaciniame skunde pareikštą
prašymą skirti R.Skirtunui realią laisvės atėmimo bausmę,
pasisakė, kad bauda yra pakankama tiek bendrajai, tiek specialiajai
prevencijai (sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo;
paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir
vėl nenusikalstų), tiek apriboti nuteistajam asmeniui galimybę
daryti naujas nusikalstamas veikas, tiek užtikrinti teisingumo
principo įgyvendinimą.
Tuo pačiu nuosprendžiu Apeliacinio teismo teisėjų kolegija
išteisino Laimoną Jurgelevičių dėl prekybos poveikiu teisėjui.
Apeliacinio teismo kolegijos nuomone, byloje neįrodyta, kad
L.Jurgelevičius tiesiogiai ar per advokatą būtų pažadėjęs,
sutikęs duoti ar davęs R.Skirtunui 2 tūkst. litų kyšį, kad šis
paveiktų tuometinį Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus pirmininką, jog šis paskirtų L.Jurgelevičiaus bylą
nagrinėti R.Skirtunui.
„Iš byloje esančios medžiagos aišku, kad tartis su skyriaus
pirmininku iniciatyvą parodė pats R.Skirtunas, o ne to jo prašė
L.Jurgelevičius. Byloje esantys duomenys rodo, kad L.Jurgelevičiui
buvo svarbu, jog byla patektų R.Skirtunui, o kokiu būdu tai bus
padaryta, jam nebuvo svarbu“, - rašoma Apeliacinio teismo
pranešime.
Dėl taip pat neteisingai subendrintų bausmių L.Jurgelevičiui
teks atlikti ne 4 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bet
kalėti 4 metus - 3 mėnesiais mažiau.
Šioje byloje gynėjų skundai iš dalies buvo patenkinti, o
prokuroro - atmestas.
Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis dar gali būti
skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Bylos duomenimis, vilniečio L.Jurgelevičiaus advokatas Vitoldas
Petravičius pažadėjo duoti ir per du kartus perdavė teisėjui
R.Skirtunui 32 tūkst. litų kyšį. Pinigai buvo skirti, kad
teisėjas, pasinaudodamas savo pažintimi su tuometiniu Vilniaus
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku, paveiktų
jį, jog būtent R.Skirtunas būtų paskirtas į trijų teisėjų
kolegiją, apeliacine tvarka nagrinėsiančią L.Jurgelevičiaus
baudžiamąją bylą. Pareigūnai nustatė, kad kyšis duotas už tai,
kad nuteistasis išvengtų nelaisvės.
R.Skirtuną Kauno apygardos teismas pripažino kaltu ir skyrė jam
130 tūkst. litų baudą, L.Jurgelevičiui skirta laisvės atėmimo
bausmė, subendrinta su kitu nuosprendžiu.
Prokuroras L.Kuprusevičius nesutiko su Kauno teismo nuosprendyje
išdėstytais motyvais, kad R.Skirtuno veikos buvo atsitiktinės ir
vienkartinio pobūdžio.
„Dėl kyšio ir jo sumos buvo sutarta, kai byla dar buvo pirmos
instancijos teisme, kai dar nebuvo surašytas net apeliacinis
skundas“, - yra sakęs prokuroras.
Paties L.Jurgelevičiaus baudžiamąją bylą, kurioje buvo
nuteistas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių
teisėjų kolegija buvo grąžinusi apygardos teismui, o šis teismas
- į prokuratūrą.
Korupciniai nusikaltimai Vilniaus apygardos teisme buvo
išaiškinti 2012 metų balandį. Tada Specialiųjų tyrimų tarnybos
Vilniaus valdybos ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro
Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai sulaikė
advokatą V.Petravičių. Per kratą teisėjo kabinete rasti
V.Petravičiaus perduoti pinigai. V.Petravičius taip pat buvo
nuteistas, tik jo byla baigta baudžiamuoju įsakymu.
