Tokia neįprasta padėtis susidarė Kaune, Baltų prospekto 3-iuoju numeriu pažymėtame name, kuriame miesto valdžia leido apsigyventi Algimantui Vincui Paulauskui.
Kantrybę prarandantys Kauno savivaldybės tarnautojai jau porą kartų kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo ir net prašė leisti iškeldinti nedrausmingąjį nuomininką.
Tačiau šis kraštutinių sankcijų išvengė, mat retsykiais sumoka dalį susikaupusios skolos, kurią pripažino ir teismas.
„Sutinku mokėti savivaldybei buto nuomos mokestį, tačiau neprivalau mokėti kaupiamųjų lėšų“, – rėžė savaip teisės aktus aiškinantis užsispyręs 76 metų pensininkas.
Įsikūrė grįžęs iš Rusijos
Kauno savivaldybė jai priklausantį butą Baltų prospekto 3-iajame name A.V.Paulauskui išnuomojo dar 1999 metų lapkritį.
Vyriškis daug metų praleido Nižnij Tagilo mieste Rusijoje, dirbo vienos vietos įmonės gamybos direktoriumi, tačiau nusprendė grįžti į Kauną.
Iš pradžių atvyko vienas, vėliau persikraustė ir žmona su dukra. A.V.Paulauskas ir jo dukra turi Lietuvos piliečio pasus, o žmona – nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje.
Kelerius metus Kauno savivaldybės tarnautojai neturėjo jokių priekaištų A.V.Paulauskui – nuomininkas tvarkingai mokėjo visus mokesčius, rūpinosi patikėtu turtu, o tai nėra dažnas reiškinys socialiniuose būstuose.
Teisme – jau ne pirmą kartą
Nesutarimai prasidėjo 2008 metais, kai pradėjo augti A.V.Paulausko skolos už buto nuomą. Už visas komunalines paslaugas kaunietis ir toliau tvarkingai atsiskaitydavo.
Savivaldybė kreipėsi į teismą ir įsiteisėjusiu sprendimu už 2008–2009 metus buvo priteista sumokėti savivaldybei daugiau kaip 2000 litų skolą su 5 procentų metinėmis palūkanomis. Nepaisydamas šio teismo sprendimo, A.V.Paulauskas ir toliau mokėjo tik dalį buto nuomos mokesčio. 2010–2012 metais jo šeimos įsiskolinimai išaugo iki 5560 litų.
Miesto savivaldybės teisininkai vėl pateikė ieškinį, o tiek Kauno apylinkės teismas, tiek Kauno apygardos teismas pripažino, kad pretenzijos nuomininkui yra visiškai teisėtos.
Skolos nepaliaujamai auga
Baltų prospekto 3-iajame daugiabutyje savivaldybei priklauso 3 butai, tačiau skolų turi tik šio namo bendrijos pirmininkas A.V.Paulauskas.
Kauno savivaldybės Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus vedėjos Lauros Stankevičienės skaičiavimais, šis nuomininkas gruodžio pradžioje buvo įsiskolinęs beveik 7200 litų.
Socialiniuose būstuose gyvenančių žmonių skolos – ne retenybė. Iš maždaug 4000 nuomininkų tik trečdalis neturi pradelstų finansinių įsipareigojimų.
Vis dėlto dauguma nuomininkų tiesiog negali sumokėti, o A.V.Paulauskas nenori to daryti.
Savivaldybė jau ne kartą norėjo iškeldinti šį nuomininką, mat sutartyje numatyta tokia galimybė, jeigu nuomininkas nemoka numatytų mokesčių ilgiau kaip tris mėnesius.
„Teismas nepatenkino tokio prašymo, mat šis nuomininkas bent kartą per ketvirtį sumoka dalį skolos“, – kalbėjo L.Stankevičienė.
Sutartį pasirašė neverčiamas
A.V.Paulauskas nesutinka mokėti įvairiems namo remonto darbams skirtų kaupiamųjų lėšų, kurios yra sudedamoji buto nuomos mokesčio dalis. Tai numatyta su savivaldybe sudarytoje sutartyje, kurią pasirašė kaunietis.
Šis punktas tapo bene svarbiausiu motyvu ir teismams priimant sprendimą dėl susidariusios skolos. Sutartis įpareigoja mokėti kaupiamąjį mokestį net ir tuo atveju, jeigu namo bendrija jo nerenka.
„Namu rūpinasi bendrija, todėl savivaldybė privalo jai grąžinti sumokėtus pinigus, nes dabar pažeidžiamos namo bendraturčių teisės“, – įsitikinęs A.V.Paulauskas.
Vyriškis pareiškė, kad jis savo lėšomis pakeitė buto lauko duris, langą, dujinę viryklę, tačiau savivaldybė už tai atsisakė sumokėti. Gyventojas šias išlaidas prilygino savo indėliui bendrijai, o teisme taip pat tvirtino kaupiamąsias lėšas mokantis bendrijai.
Tuo tarpu Kauno savivaldybės Socialinio būsto tvarkymo skyriaus vedėja Asta Kulikauskienė įsitikinusi, kad nuomininkas neteisingai traktuoja teisės aktus, ir teismo procesai tai tik patvirtino.
„Jeigu name vyktų kažkokie remonto darbai, tuomet savivaldybė sumokėtų turimiems butams priskirtą išlaidų dalį, o nuomininkams mokėti nieko nereikėtų“, – aiškino A.Kulikauskienė.
A.V.Paulauskas tikino nežinantis, ką reikės daryti su priteista skola, kuri nuolat auga, mat gaunamos pensijos vos užtenka būtiniausioms išlaidoms. Kaunietis tikisi, kad butą bus leista privatizuoti – tuomet esą viskas būtų gerokai paprasčiau.
Džiūgauja ne visi gyventojai
Nepaisant nesibaigiančių teisinių ginčų su Kauno savivaldybe, A.V.Paulauskas vadovauja šio daugiabučio bendrijai nuo pat jos įkūrimo 2003-iaisiais.
„Jeigu žmonės išrenka, turbūt pasitiki ir vertina mano atliktus darbus“, – svarstė A.V.Paulauskas.
Prie laiptinės durų sutiktas vyriškis patvirtino: jis gerai pažįsta bendrijos pirmininką ir neturi jam jokių priekaištų, žmogus sąžiningai stengiasi atlikti patikėtą darbą.
Vis dėlto A.V.Paulausku turbūt patenkinti ne visi kaimynai – tai liudija suniokota jo pašto dėžutė.
Pats kaunietis pripažino niekaip nerandantis bendros kalbos su vieno buto gyventojais. Su jais daugybę metų vyksta teismo procesai dėl įvairių smulkmenų, susijusių su bendrijos pirmininko veikla. Nuo šių žmonių A.V.Paulauskas esą net nukentėjo fiziškai – užpuolikas be jokios aiškios priežasties sulaužė koją. Su juo A.V.Paulauskas taip pat bylinėjosi teisme ir laimėjo procesą, jam buvo priteista neturtinė žala.
Padėtis daugiabutyje – sunkiai suvokiama
Ričardas Kenstavičius
Kauno daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos vadovas
„Pasakėte naujieną! Net negalėjau pagalvoti, kad gali būti tokių situacijų. Tai visiškas nesusipratimas. Mokesčių nemokantis žmogus daro nusižengimą, todėl negali eiti tokių pareigų, nes bendrijos pirmininkas turi rodyti pavyzdį kitiems gyventojams.
Keista, kad patys namo gyventojai patiki jam rūpintis visais reikalais. Galbūt jie ne viską žino apie pirmininką?
Susiklosčius tokiai padėčiai miesto savivaldybė taip pat turėtų imtis veiksmų – ji gali inicijuoti bendrijos narių susirinkimą ir siūlyti rinkti naują pirmininką.“
Kartais pasijunta visagaliai
Mindaugas Steponavičius
Teisininkas
„Būtent daugiabučio bendrijos pirmininkas turėtų kovoti, kad visi namo gyventojai atsiskaitytų už paslaugas ir neturėtų įsiskolinimų.
Kai finansinių prievolių nevykdo pats pirmininkas, tai jau panašu į piktnaudžiavimą pareigomis, nes savęs teismui pirmininkas turbūt neskųs.
Bendrijos pirmininkas jau tampa profesija ir pajamų šaltiniu, tačiau būtent šis žmogus sprendžia, kas yra gyventojams gerai, kas – ne.
Pastebiu, kad įvairiems darbams atlikti dažnai samdomos įmonės, susijusios su pirmininku, įdarbinami šeimos nariai ir artimieji. Vėliau stengiamasi nuslėpti darbų kainą ir poreikį pagrindžiančius dokumentus.
Nenuostabu, kad neseniai vienas bendrijos pirmininkas Kaune buvo nuteistas už dokumentų klastojimą.“
Pirmininku geriausia rinkti specialistą
Jolanta Volteraitytė
Daugiabučių priežiūra užsiimančios bendrovės „Šilainių būstas“ direktorė
„Mūsų bendrovės privalumas – visą parą veikianti avarinė tarnyba, skambučių centras. Turime teisininkų ir kitų profesionalių svarbiausių sričių specialistų, o atliktiems darbams suteikiame garantiją.
Daugiabučių bendrijoms visų paslaugų tiekėjų tenka ieškoti, ir dažnai prašoma būtent daugiabučių priežiūra užsiimančių bendrovių pagalbos.
Prižiūrimoje teritorijoje kiekvienas namas turi mūsų įmonėje dirbantį vadybininką, kuris sprendžia gyventojams iškilusius rūpesčius. Šis žmogus ir atlieka bendrijos pirmininko darbą.
Pastaruoju metu bendrijos vis dažniau pirmininku renka ne namo gyventoją, o profesionalų specialistą, galintį greičiau ir sėkmingiau išspręsti atsiradusias problemas.“
