Teismą pasiekė byla dėl dešimties metų senumo įvykių, susijusių su šilumos kainodara, dujų tiekimu ir transportavimu.
Įvairios atsakingos valstybės institucijos šias aplinkybes jau ne kartą tikrino ir yra viešai pareiškusios, kad neaptiko jokių neteisėtų veiksmų.
Į Lietuvos teisėsaugos mėsmalę pateko ir tarptautinės įmonės vadovas iš Prancūzijos, „Vilniaus energijos“ valdybos pirmininkas Jeanas Sacreste’as.
Jam pateikti kaltinimai yra visiškai nepagrįsti. Tuo įsitikinęs Ch.Ingrainas.
– Kokie pirmieji įspūdžiai perskaičius bylą? – „Lietuvos rytas“ paklausė Ch.Ingraino.
– Kaip J.Sacreste’o advokatas turėjau galimybę išsamiai susipažinti su byla.
Suglumti verčia ir pati byla, ir ikiteisminio tyrimo procesas, ir prokuroro taikomi metodai. Prokuroro argumentai – silpni, grindžiami prieštaringais ir neteisingais duomenimis, o pateikti kaltinimai neturi jokio realaus pagrindo.
Keisčiausias ir skandalingiausias faktas – J.Sacreste’as net nebuvo apklaustas.
– Teigiate, kad prokurorų argumentai silpni. Kodėl?
– Iš pirmo žvilgsnio ši byla gali pasirodyti itin sudėtinga. Tyrimas sugulė net į 6000 puslapių – iš viso 30 tomų. Tačiau tai nieko nereiškia – akis bado elementarios tyrėjų klaidos.
Pavyzdžiui, iš karto matyti didžiuliai prieštaravimai tarp skirtingų liudytojų parodymų ar net tarp tų parodymų, kuriuos skirtingu metu davė tie patys asmenys.
Bet nebuvo padaryta nieko siekiant panaikinti prieštaravimus.
Atvirkščiai, darant tolesnes išvadas remiamasi akivaizdžiai neteisingais, tačiau kaltinimui tinkamais parodymais. O juk elementarūs logikos dėsniai teigia, kad neteisinga prielaida neveda prie teisingos išvados.
Nusižengiant Europos teisės principams kaltinimai grindžiami išimtinai ekspertizėmis (specialistų išvadomis), kurias atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) pavaldžių struktūrų darbuotojai, todėl apie nešališkumą nėra jokios kalbos.
Visus J.Sacreste’o prašymus paskirti nepriklausomą ir kompetentingą ekspertizę prokuroras dėl nesuprantamų priežasčių atmetė. Maža to, nebuvo įvykdyta jokia dokumentais grįsta kuro kainodaros, galiojusios nagrinėjamu laikotarpiu, analizė.
Todėl galima drąsiai teigti – nors nagrinėjami klausimai yra itin sudėtingi, byloje nėra nepriklausomų ekspertų išvadų. Akivaizdu, kad atliktas ikiteisminis tyrimas yra šališkas.
Viską vainikuoja faktas, jog prokurorui buvo nurodyta daugybė byloje užfiksuotų akivaizdžių faktinių klaidų ir neteisingų duomenų, kuriais grindžiamos tiek ekspertų išvados, tiek kaltinimai. Nė viena nurodytų klaidų nebuvo patikrinta ir ištaisyta.
Svarbiausias klausimas: kodėl šioje byloje pateikti tik tie faktai, kurie naudingi kaltintojams? Kodėl neįtraukti faktai, įrodantys, kad jokio nusikaltimo nebuvo?
Tai verčia nerimauti, nes Baudžiamojo proceso kodeksas įpareigoja prokurorą rinkti ir tikrinti ne tik kaltinimą pagrindžiančius, bet ir teisinančius duomenis bei įrodymus.
Tik taip prokuroras gali patikrinti, ar buvo inkriminuojamas įvykis ar ne, pagrįstas kaltinimas ar ne.
– Kas šioje byloje stebina labiausiai?
– Kad J.Sacreste’as nebuvo apklaustas, nors dėl apklausos mano klientas, jo advokatai Lietuvoje ir FNTT buvo sutarę.
Prokuroras šių metų liepos mėnesį pats kreipėsi į aukštesnįjį prokurorą prašydamas pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą, motyvuodamas prašymą tuo, kad tyrimo metu dar neapklausti įtariamieji, būtent – J.Sacreste’as.
Tyrimo terminas buvo pratęstas iki šių metų lapkričio 1 dienos. Tačiau rugsėjo mėnesį dėl visiškai nesuprantamų priežasčių ar kitokių veikiančių jėgų prokuroras, vis dar neapklausęs J.Sacreste’o, pakeitė savo poziciją. Ikiteisminis tyrimas buvo baigtas, o byla perduota teismui.
Toliau – dar įdomiau. J.Sacreste’as iškart pateikė motyvuotą prašymą, kad būtų apklaustas ir galėtų duoti paaiškinimus. Prašymas buvo atmestas.
Prokuroras taip pat atmetė prašymą atnaujinti tyrimą ir paskirti nepriklausomus ekspertus.
Todėl J.Sacreste’ui buvo suvaržyta Baudžiamojo proceso kodekse numatyta teisė tinkamai gintis, nors jis griežtai nesutinka su jam pareikštais kaltinimais.
Baudžiamojo proceso įstatymas dėl nesuprantamų priežasčių buvo sukamas tik kaltinimui naudinga linkme. Tai labai neįprasta situacija.
Būsiu atviras – nieko panašaus nesu regėjęs per visą savo karjerą.
– Kaip ši situacija atrodo žvelgiant iš šalies, Europos teisės požiūriu?
– Šiuo metu Europos teisė ir praktika yra vienijama, tuo užsiima Europos žmogaus teisių teismas ir Teisingumo teismas.
Procesas, su kuriuo susipažinau Lietuvoje, yra labai nutolęs nuo naujų reikalavimų Europoje galiojančiai teisei ir praktikai.
Nerimą taip pat kelia nedviprasmiškas ir akivaizdus aukštų valdžios institucijų dėmesys ir pareiškimai apie konkrečią bylą.
Prieš tapdamas advokatu daugiau nei dešimtmetį dirbau teisėju. Tiek aš, tiek mano kolegos siekėme išsiaiškinti tiesą analizuodami visus faktus, pateiktus tiek kaltintojų, tiek gynybos.
O šiame lietuviškame procese aiškiai matyti, kad buvo įsiklausyta tik į J.Sacreste’ui nepalankias interpretacijas, o jam palankūs, konkretūs įrodymai buvo atmesti.
Dabar laukiame teismo, kuriame J.Sacreste’as pagaliau turės progą kalbėti ir įrodyti, kad ši byla neturi jokio pagrindo ir yra politizuota.
