Bet dešinioji opozicija sukėlė triukšmą: įstatymas priimtas esą neteisėtai, nes Seime jau pačią biudžeto laiminimo dieną buvo netinkamai papildomai perskirstyta apie 90 mln. litų.
Pagal įstatymus, jei Vyriausybės patvirtintą biudžeto projektą Seimas pataiso įrašydamas papildomas sumas, turi būti tiksliai nurodyta, iš kur jas paimti. O tokie paaiškinimai kaip „mažinant valstybės skolą“ netinka.
Taigi opozicija, šūkavusi apie valdančiųjų teisinį nihilizmą ar buldozerinius metodus, lyg ir teisi, nors būdama valdžioje ir pati elgdavosi panašiai.
Bet jei dėl to būtų pasipiktinę tik konservatoriai ar liberalai, žinoma, niekas nebūtų pasikeitę.
Antai netgi Seimo pirmininkė, „darbiečių“ vadovė L.Graužinienė iš pradžių kategoriškai atmetė opozicijos reikalavimus kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją.
Tačiau jau vakar L.Graužinienė, skambiai aiškinusi, kad, skirtingai nuo opozicijos, „labai atsakingai žiūri į valstybę“, savo nuomonę pakeitė 180 laipsnių.
Ji pranešė, kad ketvirtadienį grąžins biudžetą į Seimo salę ir pati pateiks perbalsuoti ginčijamus biudžeto straipsnius.
Kas atsitiko? Priežastis paprasta – Seimo vadovę prispaudė ne opozicija, o valdančiųjų kairiųjų lyderis premjeras A.Butkevičius.
Mat Vyriausybės vadovas ne mažiau nei finansų ministras R.Šadžius buvo apstulbęs ir supykęs dėl prievarta staiga į išlaidų eilutę įbruktų papildomų dešimčių milijonų litų.
Atrodome kvailai. Taip Seimo užkulisiuose visus šiuos manevrus apibūdino net kai kurie ministrai.
Reikia pripažinti, jog tokie triukai – dar vienas, tačiau itin ryškus pavyzdys, kokia sunkiai valdoma padėtis tvyro valdančiojoje koalicijoje ir kaip ji atsiliepia visos valstybės valdymo kokybei. Kad ir kaip būtų, dabar lyg karšta bulvė mėtomas biudžetas – iš esmės pagrindinis dokumentas, dėl kurio priėmimo tautos išrinktieji ir sėdi savo kėdėse.
Beje, tarp ore dabar pakabintų pataisų autorių – ne tik minimalia alga, mokytojų, mokinių ir žemdirbių gerove prieš rinkimus susirūpinę „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“, bet ir kai kurie įtakingi socialdemokratai.
Žinoma, suma, dėl kurios biudžeto vežimas stabtelėjo, nėra itin didelė – taigi šios kovos – daugiau principo reikalas. Premjeras tikriausiai nori parodyti savo jėgą skirstant valstybės pinigus, nors, žinoma, suplanavus tokias optimistines pajamas turėtų būti svarbus ir kone kiekvienas išlaidų milijonas.
Kaip A.Butkevičiui seksis įrodyti savo viršenybę, paaiškės ketvirtadienį.
Opozicija, įkvėpta tokio valdančiųjų blaškymosi, vakar su dviguba energija kibo į kitų metų „Sodros“ biudžetą.
Šį įstatymą priiminėjant Seimo salėje esminių diskusijų apie socialines reformas nebuvo girdėti, užtat aidėjo ginčai, kas labiau myli pensininkus ir kas labiau rūpinasi verslu.
Konservatoriai, kurie patys, būdami valdžioje, nurėžė pensijas ir paliko didžiulį galvos skausmą dabartinei valdžiai, premjerą nuo pat ryto kategoriškai spaudė kompensuoti tai per kitus metus, o ne, kaip numatyta, per dvejus.
Dešinieji įrodinėjo, kad net galima papildomai pasiskolinti, nors anksčiau visą laiką aršiai priešinosi skolinimosi politikai, kurią jiems siūlydavo kairieji.
Premjeras spyrėsi aiškindamas, kad taip kiltų grėsmė numatytam biudžeto deficitui ir stabilumui.
Tuomet išgirdo kaltinimus, kad norima ištęsti pensijų kompensavimo terminą, nes 2016-aisiais vyks Seimo rinkimai.
Tarsi staiga karštai pamilę pensininkus konservatoriai patys negalvotų apie jiems itin svarbius kitų metų savivaldos rinkimus!
Analogiška diskusija įvyko ir dėl smulkiojo verslo ateities. Dešinieji kovėsi, kad būtų nuimta mokesčių našta nuo mažųjų bendrijų, o kairieji juos pliekė kaltindami veidmainystėmis.
Dar vieną dešiniųjų pykčio priepuolį sukėlė tai, kad kairieji kitąmet nusprendė apie 200 mln. litų didinti nedarbo išmokas – esą taip pataikaujama rinkėjams ir kuriama išlaikytinių visuomenė.
Šventojo pykčio apimta opozicija netgi mėgino griauti „Sodros“ biudžeto priėmimą nedalyvaudama balsavime.
Batalijų aidai buvo girdėti ir vėliau vykusiuose politikų susirėmimuose dėl Nekilnojamojo turto įstatymo pataisų. Valdantieji nuleido neapmokestinamojo turto ribą nuo 1 mln. iki 760 tūkst. litų, bet sumažino mokesčio tarifą nuo 1 iki 0,5 proc. ribą viršijančios turto vertės.
Buvo pritarta kai kurioms lengvatoms, taikomoms daugiavaikėms ar neįgalių vaikų turinčioms šeimoms, bet atmestas opozicijos siūlymas, apsaugantis jaunas šeimas, apmokestinamo turto vertę skaičiuoti atsižvelgiant į jam įsigyti gautas bankų paskolas.
Kovų dėl kitų metų socialinės politikos lygį dar kartą parodė opozicijos kreipimasis į Seimo etikos sargus atšaukti ir „Sodros“ biudžeto priėmimą. Dėl to, kad Seimo pirmininkė esą nesuteikė žodžio opozicijai ir net neleido jai paprašyti pertraukos.
Trumpai tariant, buvo pasinaudota nors menkiausia proga patriukšmauti ir pasirodyti išminčiais.
