CŽV paslaptys Lietuvą nudažė violetine spalva

Kaimyninėje Lenkijoje veikęs kalėjimas buvo „mėlynas“, o Rumunijoje – „juodas“. Ataskaita atskleidė, kad slapti CŽV kalėjimai taip pat veikė Tailande ir Afganistane.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pareiškė, kad dėl galimai buvusių JAV Centrinės žvalgybos valdybos kalėjimų Lietuvoje reikia prašyti JAV įrodymų, tuomet būtų prasmės atnaujinti tyrimą.

„Kai vėl grįžta klausimas ir vėl minima Lietuva, be abejo,  turbūt reikės domėtis iš naujo, kokia ten buvo situacija. Bet sudaryta komisija tyrė ir visi aukščiausi pareigūnai, tuo metu dirbę, tai neigė. Vis dėlto turėsime aiškintis, jei tai tiesa, bet manau, kad  pirmiausia turi pateikti įrodymus, ir mūsų prokuratūra kreipėsi (į JAV. – Red.), prašė pateikti įrodymus, bet tų įrodymų nebuvo. Jei dabar bus platesnės informacijos, be abejo, bus grįžta prie nagrinėjimo“, – trečiadienį Žinių radijui kalbėjo L.Graužinienė, komentuodama antradienį paskelbtą JAV Senato ataskaitą dėl CŽV tardymo programos.

„Ta papildoma informacija būtina“, – pridūrė Seimo pirmininkė.

Tai pabrėžė ir ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius. Jo nuomone, Lietuvos prokurorai turėtų gauti daugiau informacijos apie paskelbtas detales. Ar bus atnaujintas politinio lygmens tyrimas, premjeras neprognozavo.

„Aš manau, kad Seime bus diskusija ir Seimas pratęs šitą tyrimą. Tyrimas buvo atliktas vadovaujantis gauta informacija. Manau, kad bus priimtas vienas ar kitoks sprendimas“, - sakė A.Butkevičius. Premjeras pabrėžė, kad „pasitikėjimas JAV yra didelis“.

Lietuvoje 2009 metų pabaigoje per parlamentinį tyrimą buvo identifikuoti du objektai Vilniuje ir šalia sostinės, kur esą galėjo būtų įrengtos patalpos sulaikytiesiems laikyti. Taip pat nustatyti keli su JAV Centrinės žvalgybos valdyba siejami skrydžiai į Vilnių ir į Palangą 2003–2006 metais, tačiau neatsakyta į klausimą, ar į Lietuvą atskraidinti įtariamieji terorizmu.

„Mes nustatėme, kad patalpos buvo, galimybės įveikti Lietuvos sieną buvo, orlaiviai, kurie siejami su CŽV, buvo", - prieš penkerius metus, kai buvo baigtas tyrimas, tvirtino Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas. NGSK buvo pavesta išsiaiškinti situaciją dėl galimų CŽV kalėjimų Lietuvoje.

Tuo metu A.Anušauskas sakė, kad neoficialiomis žiniomis, „projektas Nr. 1" yra VSD patalpos Vilniuje, Sierakausko gatvėje, „projektas Nr. 2" - VSD mokymo bazė Antaviliuose, netoli Vilniaus. „ABC News" tvirtinimu, būtent čia 2004-2005 metais veikė slaptas CŽV kalėjimas.

Nustatyta, kad su CŽV sulaikytų asmenų pervežimu oficialiuose tyrimuose siejami orlaiviai 2002-2005 metais ne kartą kirto Lietuvos oro erdvę. Komiteto surinkti duomenys rodė, kad minimu laikotarpiu Lietuvoje buvo nusileidę orlaiviai, kurie siejami su CŽV.

2002-2005 metais JAV lėktuvai, viešoje erdvėje ir oficialiuose Europos Parlamento tyrimuose priskiriami prie CŽV sulaikytų asmenų pervežimui naudotų orlaivių, Lietuvos erdvę kirto 29 kartus.

„Vilniaus tarptautiniame oro uoste leidosi du su CŽV siejami orlaiviai, t. y. 2003 metais ir 2005 metų spalio 6 dieną, ir trys leidosi Palangos oro uoste 2005 sausį, vasarį ir 2006 metų kovą", - parlamentinio tyrimo išvadas skelbė A.Anušauskas.

Senato paviešintoje ataskaitoje rašoma, kad violetinio kodo sulaikymo centras buvo uždarytas 2006 m., dėl to, kad sulaikytajam nebuvo suteikta medicininė pagalba.

Po parlamentinio tyrimo atskirą tyrimą pradėjo prokuratūra, tačiau jį nutraukė ir pareiškė negavusi duomenų, kad Vilniuje ir šalia jo esančiuose objektuose būtų buvusios įrengtos patalpos CŽV kaliniams laikyti.

Buvę valstybės ir saugumo struktūrų vadovai neigia, kad Lietuvoje galėjo būti CŽV kalėjimas.

Jungtinės Valstijos buvo iš anksto įspėjusios Lietuvą, kad Senatas skelbs ataskaitą apie JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kankinimus, kurie buvo vykdomi slaptuose įkalinimo centruose, vienas iš kurių galėjo būti ir Lietuvoje.

„Mes buvome įspėti, kad toks raportas pasirodys“, - BNS trečiadienį sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Pasak ministro, Lietuva iš anksto nežinojo ataskaitos turinio, o jai pasirodžius dėl tolesnių veiksmų turėtų spręsti Lietuvos prokuratūra, kuri gali kreiptis dėl papildomos informacijos.

„Tokie dalykai yra nepriimtini ir jokie žmogaus teisių pažeidimai netoleruotini. Labai sveikintinas prezidento Baracko Obamos administracijos pareiškimas prieš penkerius metus, kad to nebus. Bet jeigu faktai atsiranda, tai jie privalo būti tiriami, ir neabejoju, kad tai bus daroma“, - sakė ministras.

Savo ruožtu Lenkijos prokurorai, tiriantys bylą dėl slaptų JAV Centrinės žvalgybos valdybos kalėjimų Lenkijoje, antradienio vakarą nurodė prašysiantys galimybės susipažinti su JAV Senato ataskaita, nagrinėjančia sučiuptų įtariamų tarptautinių džihadistų tinklo „Al Qaeda“ narių brutalaus tardymo detales.

„Prašysime amerikiečių atsiųsti mums šio dokumento originalą“, – sakė Krokuvos prokuratūros atstovas Piotras Kosmaty naujienų agentūrai PAP.

„Tai pirmasis tokio aukšto rango JAV vyriausybės institucijos dokumentas, o Krokuvos prokuratūra nori panaudoti jį savo tyrime“, – nurodė jis.

Viešai paskelbtoje cenzūruotoje išslaptintoje JAV ataskaitos versijoje sakoma, kad „sustiprinto tardymo metodai“, naudoti tuomečio JAV prezidento George'o W.Busho administracijos, prilygo kankinimams ir nedavė jokios itin naudingos informacijos.

Nors Lenkija niekada oficialiai neprisipažino, kad vienas iš tų CŽV „juodųjų objektų“ veikė jos teritorijoje, Europos Žmogaus teisių teismas (EŽTT) liepą pasmerkė Lenkiją prisidėjus kankinant jos teritorijoje vieną palestinietį ir vieną Saudo Arabijos pilietį.

EŽTT teisėjai vienbalsiai nutarė, kad Lenkija bendradarbiavo su liūdnai pagarsėjusia CŽV „specialiojo perdavimo“ programa.

CŽV ginčija Senato ataskaitos išvadas, kuriose sakoma, kad 119 asmenų buvo sučiupti ir laikomi Centrinės žvalgybos valdybos slaptuose „juoduosiuose objektuose“ šalyse, kurių pavadinimai buvo cenzūruoti.

Senato ataskaitoje pažymima, kad buvęs JAV prezidentas G.W.Bushas  detales apie kankinimus, kuriuos naudojo CŽV, gavo ketveri metai po to, kai ta brutali tardymo programa jam valdant buvo pradėta.

Buvęs respublikonų prezidentas „pajutęs diskomforto jausmą“ dėl „sulaikytojo, grandine prirakinto prie lubų, su uždėtu vystyklu ir priversto daryti ant savęs, atvaizdo“, – sakoma 40-ajame ataskaitos puslapyje.

Kaip sakoma 500 puslapių Senato Žvalgybos komiteto išvadų suvestinėje, kuri iki šiol buvo slapta, pirmą kartą CŽV G.W.Bushą apie „sustiprintas tardymo technikas“ informavo 2006 metų balandžio 8 dieną.

Kai kurie tų kalinių, tarp jų – įtariamas Osamos bin Ladeno dešinioji ranka Abu Zubaydah ir Abd al Rahimas al Nashiri, kuris, kaip įtariama, vadovavo „Al Qaeda“ operacijoms Persijos įlankos regione, kankinimus patyrė nuo 2002-ųjų.

„CŽV dokumentacija ir diskusijos su prezidento referentais bei asmenimis, dalyvavusiais šioje tardymo programoje tuo metu, rodytų, kad detalėmis apie sustiprintas tardymo technikas (EIT) su prezidentu nebuvo dalijamasi“ nuo 2001 iki 2003 metų, sakoma ataskaitoje.

Per minėtą informavimą 2006 metų balandį tuometis CŽV direktorius Porteris Gossas apibūdino septynias siūlomas „sustiprintas tardymo technikas“ ir parodė nuotrauką sulaikytojo, kuriam jos buvo taikomos, ir tuo metu G.W.Bushas „pajutęs diskomforto jausmą“.