Jei Seimas pritars siūlomoms įstatymo pataisoms, notarai galės pakeisti iki šiol Lietuvoje sprendžiant teisinius ginčus paprastai tarpininkais pasitelkiamus advokatus.
– Ar dažniausiai turtinius sandorius tvirtinantiems notarams pakaks kvalifikacijos tarpininkauti sprendžiant painius teisinius nesutarimus, pavyzdžiui, skyrybų bylose? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo mediacijos eksperto, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros docento Rimanto Simaičio.
– Notarai, kaip ir advokatai, teisėjai, antstoliai, yra teisės profesionalai, jiems tenka susidurti su įvairiausiomis situacijomis.
Daug kur užsienyje notarai gali teikti ir tarpininkavimo paslaugas sprendžiant ginčus.
Todėl Lietuva nieko nauja neišranda leisdama jiems tarpininkauti. Svarbiausia notarų veiklos sritis ir toliau bus notariniai sandoriai, bet jie galės imtis ir mediacijos paslaugų.
Beje, jas leidžiama teikti ne tik advokatams, bet ir antstoliams. Prisidėtų dar ir notarai.
– Vis dėlto ar įstatymo pataisų nelėmė notarų, kurie suinteresuoti galimybe atsiriekti didesnę teisės rinkos mokamų paslaugų dalį, lobizmas?
– Tai nėra teisinių paslaugų rinkos perdalijimas, o jos plėtimas.
Advokatai pirmiausia atstovauja kuriai nors ginčo šaliai, bet kai įmanoma išvengti teisminio bylos nagrinėjimo, į pagalbą gali ateiti ir nešališkas tarpininkas.
Atsižvelgiant į situaciją, juo galėtų tapti ir ginčo šalims neatstovaujantis advokatas, ir kitos profesijos atstovas.
Vertinant įstatymo pataisas teisės mokslo požiūriu, reikia pripažinti, kad Lietuvai jos duos naudos.
Naudinga jau vien tai, kad bus geriau skleidžiama žinia apie tarpininkavimo galimybes, notarai ims labiau domėtis šia teisinių paslaugų sritimi.
Žinoma, kas norės imtis tarpininkavimo, privalės tobulinti šio pobūdžio savo profesinę kompetenciją. Kai kurios notarų grupės jau lankė mediacijos mokymus. Teks toliau gilinti tarpininkavimo teisės žinias.
Šios pataisos – tik pirmas žingsnis stiprinant tarpininkavimą.
Dar reikės priimti ir poįstatyminių teisės aktų, kuriais būtų konkrečiau apibrėžta paslaugų teikimo tvarka.
Tarpininkavimas nėra taip išsamiai reglamentuojamas, pavyzdžiui, kaip notarinė veikla, nes antraip nebūtų galima lanksčiai spręsti ginčų. Bet būtina laikytis kai kurių teisės principų.
Pirmiausia tarpininkas turi būti nepriklausomas ir nešališkas. Notarai, patvirtinę sandorį, dėl kurio kyla ginčų, negalės imtis tarpininko vaidmens.
Ir atvirkščiai – jei jie tarpininkaus sprendžiant ginčą, negalės atlikti su tuo susijusių notarinių veiksmų. Suprantama, tarpininkas turi atstovauti ne vienai, o abiem ginčo šalims.
– Tačiau kam įtraukti dar ir notarus sprendžiant teisinius ginčus, jei iki šiol su šia užduotimi susidorodavo advokatai?
– Advokatai taip pat negali būti teisiniai kliento atstovai ir kartu imtis tarpininko vaidmens jam sprendžiant ginčą. Tai skirtingos veiklos rūšys.
Jei advokatas tarpininkauja, jis jau negali būti vienos šalies atstovas. Analogiška tvarka būtų taikoma ir notarams.
Mediacijos paslaugos Lietuvoje dar nėra paplitusios. Skirtingiems ginčams reikia ir įvairios patirties, žinių.
Tarpininkais gali būti ne tik advokatai ar notarai. Sprendžiant ginčus gali padėti ir psichologai, socialiniai darbuotojai. Kaip nėra vieno vaisto nuo visų ligų, taip nėra ir tarpininkų, kurie idealiai tiktų visiems ginčams.
Todėl mediacijos paslaugos nėra priskiriamos tik prie kurios nors vienos profesijos.
Pasaulyje įprasta leisti šia veikla užsiimti įvairių sričių profesionalams. Taip žmonėms suteikiamos platesnės tarpininko pasirinkimo galimybės.
Notarai įgyja specifinės patirties, kuri gali praversti sprendžiant kai kuriuos ginčus. Be abejo, ne visais atvejais jie būtų tinkamiausi tarpininkai, bet ir ne kiekvienas advokatas sugeba gerai tarpininkauti.
Valstybei svarbu plėsti mediacijos paslaugas, nes jos padeda spręsti ginčus išvengiant brangiai kainuojančio ilgo bylinėjimosi proceso. Lietuvos teismai apskritai labai apkrauti bylomis.
Kuo daugiau ginčų bus taikiai sureguliuoti, tuo naudingiau ir valstybei, ir patiems žmonėms.
Juk mediacija – lankstesnis ir jautresnis ginčo sprendimo būdas nei teisiniu reguliavimu grindžiamos kaltųjų paieškos.
