„Nuo praėjusios savaitės pabaigos, nuo šeštadienio, stebime
padidėjusį Rusijos Federacijos pajėgų aktyvumą Kaliningrado
srityje, taip pat vakarinėje Rusijos Federacijos dalyje. Todėl buvo
priimtas sprendimas pakelti kovinę parengtį kai kuriuose mūsų
kariniuose vienetuose. Tai greitojo reagavimo vienetuose, taip pat
taikos meto karinių užduočių vienetuose“, - sakė kariuomenės
Jungtinio štabo viršininkas Vilmantas Tamošaitis.
Anot karių, Rusijos karinis aktyvumas išaugo visur –
sausumoje, jūroje ir ore.
Anksčiau skelbta, kad Lietuvos greitojo reagavimo pajėgų
reakcijos laikas yra nuo dviejų iki 24 valandų. Padidinus budrumo
lygį, jie į grėsmes sureaguotų dar greičiau.
„Tai reiškia kad mūsų kariniai vienetai parengti reaguoti per
labai trumpą laiką. Jų ir šiaip reakcijos laikas trumpas, tačiau
šiuo metu tam tikri vienetai pervesti į kareivinių režimą, tai
yra jų reagavimo laikai labai trumpi“, - teigė V.Tamošaitis.
Nuo lapkričio 1 d. pradėjusios funkcionuoti Lietuvos kariuomenės Greitojo reagavimo pajėgos yra pasirengusios reaguoti į įvairaus tipo grėsmes nacionaliniam saugumui.
Jas sudaro dvi bataliono dydžio kovinės grupės, suformuotos iš LDK Algirdo mechanizuotojo pėstininkų ir Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų motorizuotojo pėstininkų batalionų bei Karinių oro pajėgų, Specialiųjų operacijų pajėgų, Karo policijos ir logistinės ir medicininės paramos elementai. Kartu su Greitojo reagavimo pajėgomis budinčias Taikos meto užduočių operacines pajėgas aukštoje parengtyje budi ir Taikos meto operacines pajėgas sudarantys LDK Butigeidžio dragūnų, Karaliaus Mindaugo husarų, Juozo Vitkaus inžinerijos batalionų, kariuomenės Logistikos valdybos kariai ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų vienetai.
Gruodžio 6 d. neutraliuose vandenyse Baltijos jūroje pastebėta Rusijos Federacijos karinių laivų grupė (22 laivai), lydima karinių orlaivių. Karinių oro pajėgų stebėjimo duomenimis grupės sudėtyje galėjo būti transportiniai orlaiviai ir bombonešiai. Karinius orlaivius atpažino kaimyninių valstybių naikintuvai. Baltijos valstybėse budintys NATO oro policijos misijos naikintuvai nekilo. Stebėti situaciją jūroje buvo išsiųstas Lietuvos karinių jūrų pajėgų patrulinis laivas „Žemaitis“ P11. Laivas „Žemaitis“ į Klaipėdą grįžo gruodžio 7 dieną.
Gruodžio 7 d. NATO oro policijos naikintuvai kilo tris kartus. Jie atpažino ir palydėjo virš neutralių vandenų Baltijos jūroje skridusius orlaivius:
- 4 Rusijos Federacijos karinių oro pajėgų strateginius bombonešius TU-95 ir 2 strateginius bombonešius TU-22. Jie skrido su išjungtais automatiniais atsakikliais ir neatsakė į NATO naikintuvų pilotų bandymus užmegzti radijo ryšį;
- 3 karinius transportinius orlaivius TU-134 (atpažinti du kartus), skridusius iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningradą pirmyn ir atgal. Orlaiviai skrido pagal planą su išjungtais atsakikliais;
- 1 karinį transportinį orlaivį AN-72, skridusį pagal planą be atsakiklio, ir 1 karinį transportinį orlaivį AN-26, skridusį pagal planą su atsakikliu.
