Laikas mūsų kaimynams rusams palaidoti bolševizmo, Lenino ir Stalino įskiepytą šovinistinį mąstymą apie tautos didybę ir jai atsiskleisti trukdančius kapitalistinius Vakarų kaimynus.
Be abejo, Vladimirui Putinui labai patogu sekti komunistinių vadų pramintu keliu ir dėl vidinių šalies problemų (demokratijos stokos, korumpuotų valdininkų ir politikų, šlubuojančios planinės ir rinkos ekonomikos mišinio) apkaltinti kaimynus, nurodant, kad tik dėl jų tariamų pinklių kenčia didžioji Rusijos tauta.
Metas mūsų kaimynams palaidoti Leniną, tegul ilsisi jo palaikai gimtajame Simbirske, ar įmūryti į Kremliaus sieną. Ne tik Baltijos šalys, Ukraina, bet ir visas pasaulis lengviau atsikvėptų, jei Rusija iš savo sąmonės mauzoliejų išmestų lauk kruvinos praeities mumijas.
Gerai būtų, jei Rusija atsikratytų ir tais, kas bruka jiems pasenusio šovinistinio mąstymo stereotipus, be jokio sąžinės graužimo kiekvieną dieną apvaginėja, o kaltininkų ieškoti siūlo gretimame kieme, be jokios gėdos rodydami į Lietuvą, Europos Sąjungą ar į savo amžinąjį baubą - JAV.
Tai čia apie kaimynus, jų problemas, kurias labai gerai matome, tačiau savų ne visada pastebime. Visai kaip senoje geroje lietuviškoje patarlėje: svetimoje akyje matom šapą, o savoje ir dramblio nepastebime.
Manyčiau, laikas Leniną palaidoti ir mūsų šalyje, atsikratyti pasenusio, sovietiniu raugu atsiduodančio mąstymo, laukimo, kad kažkas pasirūpins mūsų problemomis, kad stebuklo būdu atsiras labai gera valdžia, kuri mums šviesesnį rytojų: geriau apmokamą darbą, didesnę pensiją, mažesnius komunalinius mokesčius, mažesnes eiles gydymo įstaigose.
Laikas nustoti dejuoti tiems vyresnio amžiaus žmonėms, kurie vis dar rypuoja, kad prie ruso buvo geriau ir kad mus apvaginėja savi.
Laikas mums visiems suprasti, kad geresnį rytojų sau, savo vaikams ar anūkams galime susikurti tik mes patys. Atsikratykime seno vergiško mąstymo, nesakykime ir negalvokime, kad mes maži ir nieko negalime.
Iš tiesų mes galime viską. Mes visi kartu išvijome sovietus, kartu išgyvenome ekonominę blokadą, kartu stebėjome Baltijos kelyje. Dabar mes tiesiog pavargome.
Tačiau valdžios keičiasi, o Lietuva lieka ta pati - visada mūsų visų.
Ir tik nuo mūsų visų aktyvumo, pilietiškumo ir drąsos priklausys kokiuose namuose, kokioje gatvėje, kokioje valstybėje mes gyvensime.
Gintautas Labanauskas yra visuomeninio judėjimo Dirbam Kaunui pirmininkas.
