Pagal pirminį planą, nuo 9 val. iki 15 val. sporto aikštėse šeimininkautų mokyklos, o po pamokų investavę verslininkai, įrengę futbolui, regbiui, golfui ar kitoms sporto šakoms pritaikytas erdves galėtų nuomoti.
Tačiau svarstant šį klausimą Vilniaus miesto taryboje kilo aštri diskusija, kokiu būdu pritraukti šias investicijas.
„Iš tiesų, be privačių investicijų visų sostinės mokyklų aikštynų atgaivinti neįmanoma. Bet nesuprantu, kodėl visų mokyklų aikštelės siūlomos nuomoti pagal vienodą tvarką? Juk kiekviena bendruomenė turi specifinių poreikių, interesų, kurie gali būti pažeisti“, - nuogąstavo opozicijai priklausantis Vilniaus miesto tarybos narys Valdas Benkunskas.
Vicemeras Jaroslavas Kaminskis atšovė: „Reikia tik dėkoti verslininkams, kurie ims nuomoti aikštynus. Nežinia, per kiek laiko atsipirks ir ar iš viso jiems atsipirks investicijos“, - atšovė J.Kaminskis.
Meras Artūras Zuokas paaiškino, jog investicijos į sporto aikštynų tvarkymą bus pritraukiamos, skelbiant konkursus.
Planuojama, kad rekonstruodami aikštynus, investuotojai įrengs ne tik standartus atitinkančias futbolo bei krepšinio aikšteles, bet ir bėgimo takus, treniruoklių aikšteles, bei įsipareigos prižiūrėti techninę aikštynų būklę.
„Šiuolaikiški, įvairioms sporto šakoms pritaikyti aikštynai arčiau gyvenamųjų namų taps bendruomenių sveikatingumo vieta ir paskatins jaunimą pradėti daugiau sportuoti, dalyvauti varžybose, padės atrasti daugiau talentingų jaunų sportininkų, pritrauks investicijų“, - vardijo parengto projekto privalumus A. Zuokas.
Jau parengti ir techniniai projektai pirmiesiems penkiems aikštynams, esantiems prie Vilniaus Pilaitės gimnazijos, „Ryto“ progimnazijos, Žirmūnų gimnazijos, Lazdynų vidurinės mokyklos bei „Žaros“ vidurinė mokyklos.
Per šią kadenciją buvo sutvarkyti 8 mokyklų aikštynai. Du iš jų, Fabijoniškių ir V.Syrokomlios mokyklų, atgaivino verslininkai privačiomis lėšomis.
