Bandymas reabilituoti V. Uspaskichą virto parodija

Jis nesusidarė, nes nesusirinko pakankamai Seimo narių. Keturi politikai demonstratyviai atsistojo ir išėjo.

„Čia Uspaskicho gynimo komitetas, ar kas!?“, – išeidamas šūktelėjo vienas posėdyje dalyvavusių Seimo narių.

Jiems išėjus, likę komiteto nariai puolė skambinti kolegoms - gal pavyks nors kelis prisišaukti ir susidarys kvorumas? Tačiau tai irgi neišdegė.

„Kokios aplinkybės pasikeitė? Šis klausimas buvo svarstytas, ir mes nusprendėme, kad daugiau nebegrįšime prie šio klausimo“, – posėdžiui prasidėjus, pasipiktino komiteto narys Antanas Matulevičius.

Tokius žodžius išgirdęs ŽTT pirmininkas Leonardas Talmontas net išraudo.

A.Matulevičius nukirto – komiteto nariai atsisako svarstyti Viktoro Uspaskicho klausimą. Seimo nario teigimu, šis komitetas turėtų nagrinėti žmogaus teisių pažeidimus, o ne bandyti išsukti nuo baudžiamosios atsakomybės Darbo partijos idėjinį lyderį.

Pirmadienį komiteto posėdyje buvo numatytas vienintelis klausimas  – dėl sukčiavimu kaltinamo Darbo partijos įkūrėjo V.Uspaskicho reabilitavimo, Europos Parlamente (EP) svarstant jo neliečiamybės panaikinimo klausimą.

„Aš ir mano kolegos situaciją mato taip – komitetas turi būti nešvaraus munduro plovykla. Labai tikiuosi, kad apie tai bus garsiai pasakyta ir gal kolegoms pasidarys gėda?“, – klausė iš posėdžio išėjusio komiteto narė Dalia Kuodytė.

Seimo narė įsitikinusi, kad tokiais būdais bandoma vilkti vadinamąją juodosios buhalterijos bylą.

„Kolegos turbūt galvoja, kad mes žiopliai ir skaityti nemokame. Prieš gerą mėnesį buvo atneštas ŽKK protokolas ir pareikalauta už jį balsuoti. Jis analogiškas tam, už ką turėjome šiandien balsuoti“, – sakė D.Kuodytė. Anąkart buvo priimtas protokolinis nutarimas, kad daugiau šito klausimo komitetas nebesvarstys.

„Tačiau praėjo savaitė ir šiek tiek pakeistas dokumentas vėl per neeilinius posėdžius yra nacahališkai stumiamas Žmogaus teisių komitete“, – sakė ji.

„Jūsų svarstomas klausimas – pats grubiausias, kokį įmanoma įsivaizduoti. Ir visai netinkantis Žmogaus teisų komitetui svarstyti“, – sakė posėdyje dalyvavęs konservatorius Arvydas Anušauskas.

Jis teigė, kad tai yra tiesioginis siekis paveikti dar neišnagrinėtos baudžiamosios bylos eigą: „Siūlau iniciatoriams atsisakyti šito savo prašymo. Aš manau, kad dėl to galima nesunkiai sutarti. Nebent, turite nuomonę, kad toks tiesioginis kišimasis į baudžiamąsias bylas yra Seimo narių pareiga ir teisė“.

Neeilinis posėdis sukviestas keturių komiteto narių iniciatyva - ŽTK pirmininko Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovo L.Talmonto, komiteto narių „darbiečių“ Gintaro Tamošiūno bei Sergejaus Ursulo ir „tvarkietės“ Onos Valiukevičiūtės.

Šie komiteto nariai bandė aršiai ginti V.Uspaskicho reabilitavimo klausimą, bet jiems nepavyko. Ginti V.Uspaskicho puolė ir „darbietė“ Zita Žvikienė. Ji siūlė pripažinti išėjusių Seimo narių dalyvavimą posėdyje. Kolegei pasiteiravus, kaip būtų buvę su balsavimu, Z.Žvikienė nebegalėjo atsakyti.

Grupės parlamentarų siūlytame rašte nurodyta, kad „Darbo partijos baudžiamasis procesas galimai yra politizuotas bei pažeidžia pagrindines žmogaus teises ir laisves numatytas konvencijoje“.

Raštą pasirašė 45 Seimo nariai, tarp jų - Seimo pirmininkė Darbo partijos vadovė Loreta Graužinienė, dauguma „darbiečių“ frakcijos narių, taip pat yra „tvarkiečių“, socialdemokratų, LLRA, Mišrios Seimo narių grupės atstovų parašų.

Toks Seimo pirmininkės poelgis papiktino konservatorius.

„Esame priversti atkreipti dėmesį į tai, kad tokį pareiškimą, kuriuo yra spaudžiamas Seimas ir ŽTK pripažinti, jog byla yra tariamai politizuota, pasirašo Seimo Pirmininkė L.Graužinienė. Manau, kad tai yra jos asmeninė didžiulė klaida.

Raginčiau ją šią klaidą nedelsiant ištaisyti ir sustabdyti Seimo komitetą nuo tokių svarstymų. Jeigu ne, mes turėsime svarstyti, ar L.Graužinienė gali užimti Seimo Pirmininkės pareigas, nes ji savo pareigas naudoja tam, kad partiją ir idėjinį vadą bandytų tokiais šiurkščiais būdais išsukti nuo teisingumo“, – teigė Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius.

EP lapkritį pradėjo svarstyti Lietuvos prokurorų prašymą panaikinti Darbo partijos įkūrėjo V.Uspaskicho teisinę neliečiamybę, kad politikas galėtų būti teisiamas dėl sukčiavimo.

Europos Parlamentas 2010 metais jau buvo panaikinęs V.Uspaskicho neliečiamybę, tuomet prašymo nagrinėjimas užtruko 14 mėnesių. Iš naujo politikas neliečiamybę įgijo, kai šių metų liepos 1 dieną oficialiai tapo naujos kadencijos EP nariu.

Vilniaus apygardos teismas pernai liepą V.Uspaskichą pripažino kaltu dėl sukčiavimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo bei skyrė jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Politikas savo kaltę neigia ir vadina procesą politiškai motyvuotu. Nuosprendis įsigalioja tik po Apeliacinio teismo sprendimo.