Atrodo, tai puikiai žino ir skandalingai pagarsėjęs Ž.Plytnikas, kuris neseniai nukrito nuo Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriaus kėdės, o vakar paskelbė kandidatuosiąs į Seimą sostinės Žirmūnų apygardoje.
Argumentų „už“ – daugybė, „prieš“ – nė vieno. Teismo sprendimas, kad etikos sargai buvo teisūs, pripažinę jį supainiojus interesus, – vienas „už“.
Juk šiais laikais tokie dalykai daugiau pliusas nei minusas, nes gali vaizduoti vienišą kovotoją su Sistema. Ž.Plytnikas per visą savo karjerą tai darė taip uoliai, kad laiko niekam kitam neliko, o kad tą patį darys ir išrinktas, jau pats pasakė. Taigi jau du „už“.
Visas šalies politikos platybes apėmusi idėjų ir veidų sausra, kurios fone kiekvienas Pilypas iš kanapių, bent mažumėlę pasistengęs, gali atrodyti riteriu ant balto žirgo, – jau trys „už“.
Ypač gražiai jis atrodo, kai sušunka, kad ne tik neturi nieko bendro su partijomis, bet ir jos apskritai yra blogio sinonimas. Pakanka prisiminti prezidentę, kurios pavyzdžiu, matyt, ir seka Ž.Plytnikas, pabrėžęs „nematąs savęs jokios partijos rėmuose“. Štai ir ketvirtas „už“.
Tiesa, dėl pastarojo argumento galima pasiginčyti, prisiminus, kaip buvęs VPT vadovas vienodai karštai glėbesčiuodavosi su visų partijų atstovais.
Ir tai vykdavo to paties Seimo pakampiuose, kur šventąjį karą su politine korupcija dieną naktį skelbęs pareigūnas su tų partijų atstovais laiko praleisdavo, ko gero, daugiau nei savo darbo vietoje.
Kita vertus, tai būtų jau penktasis argumentas „už“. Tapęs parlamentaru žmogus Seime tikrai nepasiklys.
