Dvi Lietuvos lyg ir kartu, tačiau vis tiek skyrium ir netgi, regis, viena nuo kitos vis tolyn.
Ponia Demografija ir panelė Emigracija, aišku, kalčiausios, bet prisideda ir vieni kitus valdžioje keičiantys raudonieji su baltaisiais, kurie tose skirtingose Lietuvose gyvena. Kol sėdi valdžioje, toje savo pusėje puikiausiai jaučiasi, o kitą pusę prisimena prakišę rinkimus ir sėdėdami opozicijoje.
Antai opozicijos vedlys A.Kubilius šiomis dienomis irgi prisiminė „dvi Lietuvas“ ir šventos rūstybės liepsna pačirškino valdančiuosius kairiuosius. Esą jie visiškai nesirūpina provincija, tad ji vis labiau smenga.
Politikas pateikė ir receptų, kaip įvairiomis lengvatomis skatinti jaunimą važiuoti į provinciją, taip pat nubraižė didingą regioninės politikos strategiją.
Bet kodėl konservatorių vedlys miegojo būdamas valdžioje? Tiesa, tą pačią problemą jis aiškiai regėjo dar 2006-aisiais sėdėdamas opozicijoje.
Tada dešinysis kairiuosius įtarinėjo net tuo, kad jie specialiai nesirūpina provincija, nes esą kuo ji skurdesnė, tuo valdžiai geriau.
Tą dainą buvęs premjeras prisiminė greičiausiai dėl to, jog ant nosies savivaldos rinkimai, o reitingai rodo, kad gerų pozicijų didžiuosiuose miestuose toli gražu neužtenka.
Beje, panašiai elgiasi ir kairieji. Būnant valdžioje provincijos reikalai jiems atrodė kuo puikiausiai, o tai, kad būtina diegti savo politiką į didmiesčius, prisimindavo tik po nesėkmingų rinkimų.
Būdavo sušunkama apie „specialias strategijas miestams“, kurios suartintų dvi Lietuvas, tačiau netrukus tai pamirštama. Bet nieko, rinkimai netoli – vėl prisimins.
